About the Church
Kurtuvėnų šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia, esanti Kurtuvėnų miestelyje Šiaulių rajone, yra vienas iš gražiausių vėlyvojo baroko architektūros pavyzdžių Lietuvoje. Tai ne tik religinis, bet ir kultūrinis bei istorinis paminklas, pasakojantis apie ilgus ir sudėtingus šio regiono gyvenimo metus.
Pirmoji bažnyčia Kurtuvėnuose buvo pastatyta dar XV amžiuje, laikotarpiu tarp 1472 ir 1495 metų, Mykolo Jogelavičiaus iniciatyva. Tais laikais bažnyčia stovėjo ant Kurtuvėnų piliakalnio. Ji buvo paminėta ir 1597 metais, kuomet prie jos veikė varpinė su dviem varpais bei klebonija. Be to, parapijai priklausė malūnas prie Dubysos upės ir ūkis. Tačiau XVI amžiaus pabaigoje ir XVII amžiaus pradžioje bažnyčią užvaldė evangelikai reformatai, kurie vėliau, 1614 metais, pasistatė savo bažnyčią Kurtuvėnuose. Deja, ši bažnyčia XVII amžiaus pabaigoje sunyko.
1684 metais katalikų bendruomenė pasistatė naują bažnyčią, tačiau dabartinė Kurtuvėnų bažnyčia buvo pastatyta tik 1783–1796 metais Nagurskių šeimos lėšomis pagal Martyno Knakfuso projektą. Ši bažnyčia išsiskiria savo vėlyvojo baroko stiliaus architektūra, haline struktūra ir dvibokščiu fasadu. Viduje galima rasti tris navas, kurios suteikia erdvumo ir didingumo pojūtį.
Bažnyčios teritorijoje stovi medinė varpinė, o šventoriaus tvora yra mūrinė, kas dar labiau pabrėžia viso ansamblio monumentalumą. Bažnyčioje taip pat rasite koplyčią, pastatytą kapinėse 1858 metais.
Ypač įdomi ir turtinga parapijos istorija. Nuo 1804 metų čia veikė parapinė mokykla, o 1908–1914 metais – Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. Iš Pašiaušės jėzuitų bažnyčios 1835 metais buvo atvežti varpai ir liturginiai reikmenys.
Deja, XX amžiuje Kurtuvėnų bažnyčią palietė įvairios negandos. Gordų filija, priklausanti parapijai nuo 1858 metų, neteko savo kunigo 1859 metais. Vėliau, XX amžiaus pradžioje, rusų kolonistams pasidalinus Gordų dvarą, bažnyčios žemė buvo pasisavinta, o pati bažnyčia nusiaubta ir jos vargonai sugadinti. Antrasis pasaulinis karas taip pat neaplenkė Kurtuvėnų bažnyčios – ji sudegė.
Nepaisant visų sunkumų, Kurtuvėnų šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia išliko svarbi tiek vietos gyventojams, tiek lankytojams. Jos dvibokščiai, kylantys virš Kurtuvėnų miestelio, simbolizuoja tvirtumą ir ištvermę. Čia taip pat galima aplankyti bažnyčios fundatoriaus Jokūbo Nagurskio kapą, kuris yra tam tikras tiltas tarp praeities ir dabarties.
Ši bažnyčia nėra tik religinės apeigos vieta; tai yra vieta, kur susipina istorijos, kultūros ir dvasinės tradicijos. Kiekvienas apsilankęs Kurtuvėnų šv. apaštalo Jokūbo bažnyčioje gali pajusti jos ypatingą aurą ir susipažinti su turtinga Lietuvos kultūros bei tikėjimo istorija.
Pirmoji bažnyčia Kurtuvėnuose buvo pastatyta dar XV amžiuje, laikotarpiu tarp 1472 ir 1495 metų, Mykolo Jogelavičiaus iniciatyva. Tais laikais bažnyčia stovėjo ant Kurtuvėnų piliakalnio. Ji buvo paminėta ir 1597 metais, kuomet prie jos veikė varpinė su dviem varpais bei klebonija. Be to, parapijai priklausė malūnas prie Dubysos upės ir ūkis. Tačiau XVI amžiaus pabaigoje ir XVII amžiaus pradžioje bažnyčią užvaldė evangelikai reformatai, kurie vėliau, 1614 metais, pasistatė savo bažnyčią Kurtuvėnuose. Deja, ši bažnyčia XVII amžiaus pabaigoje sunyko.
1684 metais katalikų bendruomenė pasistatė naują bažnyčią, tačiau dabartinė Kurtuvėnų bažnyčia buvo pastatyta tik 1783–1796 metais Nagurskių šeimos lėšomis pagal Martyno Knakfuso projektą. Ši bažnyčia išsiskiria savo vėlyvojo baroko stiliaus architektūra, haline struktūra ir dvibokščiu fasadu. Viduje galima rasti tris navas, kurios suteikia erdvumo ir didingumo pojūtį.
Bažnyčios teritorijoje stovi medinė varpinė, o šventoriaus tvora yra mūrinė, kas dar labiau pabrėžia viso ansamblio monumentalumą. Bažnyčioje taip pat rasite koplyčią, pastatytą kapinėse 1858 metais.
Ypač įdomi ir turtinga parapijos istorija. Nuo 1804 metų čia veikė parapinė mokykla, o 1908–1914 metais – Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. Iš Pašiaušės jėzuitų bažnyčios 1835 metais buvo atvežti varpai ir liturginiai reikmenys.
Deja, XX amžiuje Kurtuvėnų bažnyčią palietė įvairios negandos. Gordų filija, priklausanti parapijai nuo 1858 metų, neteko savo kunigo 1859 metais. Vėliau, XX amžiaus pradžioje, rusų kolonistams pasidalinus Gordų dvarą, bažnyčios žemė buvo pasisavinta, o pati bažnyčia nusiaubta ir jos vargonai sugadinti. Antrasis pasaulinis karas taip pat neaplenkė Kurtuvėnų bažnyčios – ji sudegė.
Nepaisant visų sunkumų, Kurtuvėnų šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia išliko svarbi tiek vietos gyventojams, tiek lankytojams. Jos dvibokščiai, kylantys virš Kurtuvėnų miestelio, simbolizuoja tvirtumą ir ištvermę. Čia taip pat galima aplankyti bažnyčios fundatoriaus Jokūbo Nagurskio kapą, kuris yra tam tikras tiltas tarp praeities ir dabarties.
Ši bažnyčia nėra tik religinės apeigos vieta; tai yra vieta, kur susipina istorijos, kultūros ir dvasinės tradicijos. Kiekvienas apsilankęs Kurtuvėnų šv. apaštalo Jokūbo bažnyčioje gali pajusti jos ypatingą aurą ir susipažinti su turtinga Lietuvos kultūros bei tikėjimo istorija.
Gallery and Resources
Kompozicijoje – Kurtuvėnų Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia.
Signuotas akvarele averso apatinėje dalyje dešinėje ir pieštuku reverse.
Kurtuvėnų miestelio bažnyčia.