O kościele
Micaičių Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia – tai ypatinga vieta, kurioje susipina Lietuvos istorija, kultūra ir tikėjimas. Ši medinė liaudies architektūros formų bažnyčia yra ne tik dvasinis centras, bet ir svarbus kultūrinis objektas Micaičių kaime, Šiaulių rajone.
Bažnyčios istorija prasidėjo 1808 m., kai Kuršėnų klebonas Jokūbas Poklevskis Kozėla pastatė koplyčią su vienu altoriumi, papuoštu Jėzaus Antakalniečio paveikslu. Nepaisant kuklios pradžios, šis religinis statinys greitai tapo svarbia Kuršėnų parapijos filija. 1857 m. bažnyčia buvo perstatyta, o XX a. pradžioje jos istoriją praturtino kunigas Juozas Tumas-Vaižgantas.
Tumas-Vaižgantas, žinomas lietuvių rašytojas ir visuomenės veikėjas, 1901–1902 m. vadovavo Micaičių bažnyčiai kaip filialistas. Jo veikla buvo įvairialypė – jis ne tik atnaujino bažnyčią, bet ir skleidė lietuvišką spaudą bei knygas, laikydamas draudžiamus leidinius slėptuvėje už altoriaus. Vaižgantas taip pat rinko medžiagą apie Lauryną Ivinskį ir kitus svarbius to meto veikėjus, redagavo „Tėvynės sargą“ ir kitus leidinius, skatindamas lietuvybės išsaugojimą.
Pirmojo pasaulinio karo metu bažnyčia buvo sunaikinta, tačiau ją atkūrė kunigas Butkevičius. Deja, sovietmečiu ji buvo uždaryta ir paversta sandėliu, o interjeras smarkiai nukentėjo. Tikintieji atsikovojo savo šventovę tik 1989 m., kai ji buvo grąžinta bendruomenei ir pašventinta Telšių vyskupo Antano Vaičiaus.
Architektūriškai Micaičių bažnyčia yra paprastos, stačiakampio formos, su mažyčiu bokšteliu. Jos šventoriuje įsikūrusios kapinės, o ant sienos kaba memorialinė lenta su Vaižganto portretu, sukurtu Leono Juozonio. Bažnyčios viduje anksčiau buvusios liaudies menininkų drožybos apipavidalintos dekoracijos suteikia vietai ypatingą autentiškumo jausmą.
2008 m. Micaičių bažnyčia iškilmingai paminėjo savo 200 metų jubiliejų, dar kartą primindama savo svarbą ne tik vietinei, bet ir visos Lietuvos bendruomenei. Tai vieta, kur praeities liudytojai susitinka su dabartimi, kur kiekvienas lankytojas gali pajusti gilaus tikėjimo ir tvirtos lietuviškos dvasios jėgą.
Bažnyčios istorija prasidėjo 1808 m., kai Kuršėnų klebonas Jokūbas Poklevskis Kozėla pastatė koplyčią su vienu altoriumi, papuoštu Jėzaus Antakalniečio paveikslu. Nepaisant kuklios pradžios, šis religinis statinys greitai tapo svarbia Kuršėnų parapijos filija. 1857 m. bažnyčia buvo perstatyta, o XX a. pradžioje jos istoriją praturtino kunigas Juozas Tumas-Vaižgantas.
Tumas-Vaižgantas, žinomas lietuvių rašytojas ir visuomenės veikėjas, 1901–1902 m. vadovavo Micaičių bažnyčiai kaip filialistas. Jo veikla buvo įvairialypė – jis ne tik atnaujino bažnyčią, bet ir skleidė lietuvišką spaudą bei knygas, laikydamas draudžiamus leidinius slėptuvėje už altoriaus. Vaižgantas taip pat rinko medžiagą apie Lauryną Ivinskį ir kitus svarbius to meto veikėjus, redagavo „Tėvynės sargą“ ir kitus leidinius, skatindamas lietuvybės išsaugojimą.
Pirmojo pasaulinio karo metu bažnyčia buvo sunaikinta, tačiau ją atkūrė kunigas Butkevičius. Deja, sovietmečiu ji buvo uždaryta ir paversta sandėliu, o interjeras smarkiai nukentėjo. Tikintieji atsikovojo savo šventovę tik 1989 m., kai ji buvo grąžinta bendruomenei ir pašventinta Telšių vyskupo Antano Vaičiaus.
Architektūriškai Micaičių bažnyčia yra paprastos, stačiakampio formos, su mažyčiu bokšteliu. Jos šventoriuje įsikūrusios kapinės, o ant sienos kaba memorialinė lenta su Vaižganto portretu, sukurtu Leono Juozonio. Bažnyčios viduje anksčiau buvusios liaudies menininkų drožybos apipavidalintos dekoracijos suteikia vietai ypatingą autentiškumo jausmą.
2008 m. Micaičių bažnyčia iškilmingai paminėjo savo 200 metų jubiliejų, dar kartą primindama savo svarbą ne tik vietinei, bet ir visos Lietuvos bendruomenei. Tai vieta, kur praeities liudytojai susitinka su dabartimi, kur kiekvienas lankytojas gali pajusti gilaus tikėjimo ir tvirtos lietuviškos dvasios jėgą.
Galeria i zasoby
Micaičių Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia ir kapinės. Bažnyčia nedidelė, medinė.
Micaičių Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia ir kapinės. Šiek tiek kairiau neicentre medinė kapinių bažnyčia. Greta kapinės.