Pašušvio Visų Šventųjų bažnyčia

Pašušvio Visų Šventųjų bažnyčia yra viena iš seniausių ir geriausiai išsilaikiusių mūro bažnyčių Žemaitijoje. Ši įspūdinga šventovė stovi Pašušvio miestelyje, kuriame ją supa žavingas kraštovaizdis – Šušvės ir jos dešiniojo intako Žadikės santaka.

Bažnyčia turi tiek liaudiškai traktuotų renesanso, tiek klasicizmo architektūrinių bruožų, sukurdama unikaliai žavų estetinį vaizdą. Ji pastatyta lotyniško kryžiaus plano, su trisiene apside ir bokšteliu navos ir transeptų sankryžoje. Tai suteikia bažnyčiai ne tik didingą išvaizdą, bet ir ypatingą erdvės pojūtį viduje.

Pašušvio bažnyčios istorija prasideda dar XVI amžiuje, kai 1553 metais dvaro savininkas Šimkovičius-Vnučka pastatė pirmąją medinę bažnyčią ir skyrė dalį savo turto jos išlaikymui. Bažnyčia tapo parapijos centru apie 1566 metus, tačiau vėliau, 1589 metais, ji perėjo evangelikams reformatams globojamiems Sofijos Vnučkienės. Tik po ilgų teisminių ginčų, kurie vyko iki pat 1665 metų, bažnyčia buvo grąžinta katalikų bendruomenei.

Didžiulis pokytis įvyko XVIII a. pabaigoje, kai tarp 1793 ir 1798 metų buvo perstatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Statybas inicijavo klebonas Dionizas Straševičius, kuris taip pat įsteigė prieglaudos namus ir altarijas. Unikali bažnyčios varpinė, pastatyta 1795 metais, yra trijų tarpsnių ir puošia visą šventovės kompleksą.

Bažnyčios interjeras taip pat vertas dėmesio. Čia galima rasti 10 balsų istorinius vargonus, kuriuos 1801 metais pastatė meistras Theodor Tiedemann vyresnysis. Šie vargonai, būdingi Hamburgo mokyklos struktūrai, turi unikalų mechaninį angelą su trimitu, kurio rankos gali būti judinamos griežykloje esančia trauke. Toks mechaninis angelas Lietuvoje išlikęs tik dar vienoje vietoje – Varlaukio bažnyčioje.

Pašušvio Visų Šventųjų bažnyčiai suteikti atlaidai – tai Švč. Jėzaus Širdies atlaidai, patvirtinti popiežiaus Klemenso XIII 1767 metais, bei Šv. Baltramiejaus atlaidai, įteisinti 1822 metais vyskupo Juozapo Arnulfo.

Šventorius, apjuostas mūrine tvora su geležiniais vartais, suteikia papildomo žavesio šiam sakraliniam objektui. Jame pastatyta koplytėlė su Marijos skulptūra, kurios postamente iškalta 1914 metų data. Čia taip pat palaidotas kunigas Matas Miežinis, kurio dėka 1894 metais buvo išleistas keturkalbis jo dėdės Mykolo Miežinio žodynas.

Pašušvio Visų Šventųjų bažnyčia neabejotinai yra reikšmingas kultūros paminklas, saugantis gausybę istorinių ir meno vertybių, o taip pat liudijantis turtingą ir sudėtingą Lietuvos religinės istorijos paveldą.