LT EN PL RU
Pakruojo dekanatas

Pakruojo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia

Wybudowany 1887 Wiek 139 l. Współrz. 55.9803, 23.8540
Widok 360° Wikipedia

O kościele

Pakruojo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia – tai įspūdinga istorizmo stiliaus šventovė, kurios pagrindiniai bruožai atspindi neoromaninės architektūros elementus. Stovinti Kruojos upės dešiniajame krante, ši bažnyčia jau seniai yra svarbi Pakruojo miestelio dalis.

Pirmoji bažnyčia čia buvo pastatyta dar XVII amžiuje, nors tikslūs metai nėra aiškūs – kai kurie šaltiniai mini 1613 m., kiti 1630 m. Tačiau žinoma, kad 1750 m. dabartinę vietą pažymėjo nauja medinė bažnyčia, kurią Pakruojo dvaro savininkas Jonas Zabiela pastatė po ankstesnio statinio sudegimo. Ši bažnyčia buvo kryžminio plano su dviem koplyčiomis ir net šešiais altoriais. J. Zabiela, būdamas dosnus savo parapijai, skyrė bažnyčiai 3000 lenkiškų auksinų iš savo turto.

XIX amžiuje parapijoje veikė mokykla, o vietiniai gyventojai ilgą laiką siekė leidimo statyti naują bažnyčią, kurį gavo tik 1885 m. Klebono St. Tomkevičiaus iniciatyva 1887 m. iškilo dabartinė mūrinė bažnyčia, kuriai statybinės medžiagos suteikė dvaro savininkai Ropai. Bažnyčią 1890 metais konsekravo vyskupas Mečislovas Paliulionis.

Bažnyčios vidus yra trijų navų, dekoruotas trimis neobarokiniais altoriais. Ypatingo dėmesio nusipelno vargonai, pastatyti XX a. pradžioje garsaus Kauno vargonų meistro Jono Garalevičiaus. Šie vargonai turi 14 registrų ir neoromaninį prospektą. Ant aukšto skydinio cokolio susitelkę trys beveik vienodo dydžio bokšteliai, kurių vidurinis puošiasi trikampiu frontonu. Pusapskritės arkos formos langeliai ir dekoratyvios nišos suteikia šiai konstrukcijai unikalumo.

Bažnyčios fasadas taip pat įspūdingas: dvibokštis, su trikampiu frontonu ir apskritu langeliu. Mūrinių stulpų ir geležinių grotelių tvora apjuosia šventorių, kur palaidota keletas reikšmingų asmenybių, tarp jų ir rašytojas bei ilgametis klebonas Mikalojus Šeižys-Dagilėlis.

Pakruojo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia ne tik dvasinis centras, bet ir reikšminga kultūrinė vertybė, sauganti istorinius, architektūrinius ir dvasinius lobius. Jos istorija – tai liudijimas apie vietos bendruomenės stiprybę ir tikėjimą, per amžius išliekančius nepaisant įvairių iššūkių.

Galeria i zasoby