O kościele
Katedros istorija prasidėjo dar 1445 m., kai Žemaičių seniūnas Mykolas Kęsgaila pastatė pirmąją medinę bažnyčią. Nors laikui bėgant ši bažnyčia buvo perstatyta ir atnaujinta, jos pamatai lieka simboliniu miesto dvasios ženklu. Dabartinė mūrinė bažnyčia buvo pastatyta 1626 m., Zigmantui Vazai suteikus finansinę paramą – 72 valakus žemės.
Legenda pasakoja, kad šioje vietoje buvo palaidotas milžiniškas jautis, kurį užpustė vėjai, sukurdami kalvelę, ant kurios dabar stovi didinga katedra. Ši legenda tik dar labiau sustiprina vietos mistiką ir istorinę svarbą.
Įspūdingasis Šiaulių katedros bokštas siekia net 70 metrų aukštį, todėl jį galima matyti iš toli, važiuojant į miestą bet kuriuo keliu. XVII a. viduryje bažnyčios išvaizda galutinai susiformavo, nors per laiką ji buvo niokojama karų ir gamtos stichijų.
Renesansinis pastatas garsėja savo architektūrinėmis detalėmis. Bažnyčios fasade esantys erkeriai ir šv. vartų bokšteliai su šaudymo angomis sukuria gynybinės tvirtovės vaizdą. Tai vieninteliai tokie šventoriaus vartai Lietuvoje, kurie pabrėžia katedros gynybinį pobūdį.
Svarbus momentas lietuvių raštijos istorijoje buvo kunigo Petro Tarvainio eiliuota panegirika „Linksmasis pasveikinimas“, parašyta bažnyčios pašventinimo proga 1634 m. Šis kūrinys laikomas pirmuoju sklandaus silabinio eiliavimo pavyzdžiu lietuvių literatūroje.
Per ilgą savo istoriją bažnyčia ne kartą degė ir buvo rekonstruota. Skirtingais laikotarpiais ją tvarkė ir prižiūrėjo įvairūs architektai ir inžinieriai. Vienas skaudžiausių įvykių buvo 1880 m. liepos 8 d. gaisras, kuomet žaibas sudegino medinę bokšto viršūnę ir suniokojo laikrodį. Šiandien pietinėje katedros sienoje galima pamatyti saulės laikrodį, kuris laikomas vienu seniausių Lietuvoje.
1997 m. gegužės 28 d. popiežius Jonas Paulius II įsteigė Šiaulių vyskupiją, o Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčiai suteikė katedros titulą. Vyskupo Eugenijaus Bartulio rūpesčiu katedra buvo restauruota, įrengtas naujas altorius, įdiegtas išorės apšvietimas, kuris sukuria ypatingą atmosferą švenčių metu.
Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedra yra ne tik sakralinės reikšmės objektas, bet ir kultūrinis paveldas, liudijantis turtingą Lietuvos istoriją ir architektūrą. Apsilankymas šioje katedroje paliks įspūdį kiekvienam, besidominčiam istorija, religija ar tiesiog ieškančiam ramybės ir grožio.
Galeria i zasoby
Nuotraukoje vaizduojama Šiaulių miesto panorama iš Varpo arba Dvaro gatvių sankirtos su Vytauto arba Lydos gatvėmis. Matoma miesto Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedra (dešinėje fotografijos pusėje). Kairėje iš už namų stogų kyla dabartinė Prisikėlimo aišktė ir cerkvė stovėjusi dabartinės miesto savivaldybės pastato vietoje.
Spaudinys vizualiai padalintas į tris dalis. Viduriniosios apačioje sėdi trys siuvėjos. Virš jų surašyti atestato duomenys: „Duotas <...> Akademijos Direktorius"; bei pavadinimas, didelėmis raidėmis – „J. CHMIELIAUSKO / RŪBŲ / KIRPIMO AKADEMIJOS / ATESTATAS". Viduriniosios dalies viršuje įkomponuoti J. Chmieliausko inicialai.
Šoninės dalys atskirtos stulpais, kurių forma ir dekoras būdingas lietuvių liaudies menui. Kairiosios dalies viršuje įkomponuotas skydas su vyčiu. Dešiniojoje dalyje pavaizduota Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedra, virš jos – Šiaulių miesto herbas.
Spaudo viršų juosia lietuvių liaudies menui būdingos dekoro (augalinių, buities motyvų) detalės.
Autoriaus signatūra atspaudo apačioje viduryje; užrašas apačioje kairiajame kampe.
Šiaulių bažnyčia.