O kościele
Šiupylių Šv. Aloyzo bažnyčia, įsikūrusi jaukiame Šiupylių kaime netoli Kuršėnų–Gruzdžių kelio, yra tikras liaudies architektūros perlas ir svarbus vietos istorijos liudininkas.
Pirmasis žingsnis šios bažnyčios kūrimo link buvo žengtas dar 1619 metais, kai karaliaus revizoriai ant kalvos netoli dabartinės Šiupylių vietos išrinko plotą būsimam maldos namui. Bažnyčiai skirta 23 valakų žemės teritorija tapo pagrindu naujai bendruomenei, kurios fundacija buvo patvirtinta 1623 metais. Po dvejų metų, 1625-aisiais, buvo įsteigta parapija, pavadinta Užmušiu.
Bažnyčia ne kartą buvo atstatoma: pirmą kartą 1799 metais, o antrą kartą – 1846 metais. Tuo metu ji taip pat tapo filija. Tačiau XX amžiaus pradžioje, 1915 metais, ugnis sunaikino bažnyčią ir visus klebonijos trobesius. Tai buvo didelis smūgis vietinei bendruomenei, tačiau apie 1924 metus, dėka brolių Adomo ir Juozo Valeikių iš Vorelių kaimo pastangų, bažnyčia buvo atstatyta.
Ši medinė bažnyčia pasižymi liaudies architektūros formomis. Ji stačiakampio plano, su elegantišku bokšteliu, kuris suteikia papildomą aukščio ir lengvumo pojūtį. Vienanavės bažnyčios viduje įrengti trys altoriai, o lubos - išgaubtos, kas prideda interjerui ypatingo grožio ir jaukumo.
Šventorius, apsuptas žemos tvoros, yra dar viena ypatinga vieta. Čia galima rasti senąją varpinę, kurios unikali istorija tęsiasi iki mūsų dienų. Įdomu tai, kad 1992 metų kovo 22 dieną į varpinę buvo įkeltas 82 kg sveriantis varpas, nulietas Maskvoje, gruzdiečio klebono Edvardo Zeidoto rūpesčiu.
Šiupylių Šv. Aloyzo bažnyčia – tai ne tik sakralinė vieta, bet ir gyvas vietos istorijos liudininkas, jungiantis kelias kartas. Jos atkūrimas ir priežiūra reikalavo didelio pasiaukojimo ir meilės, todėl kiekvienas kampelis čia alsuoja praeities dvasia ir šiluma.
Pirmasis žingsnis šios bažnyčios kūrimo link buvo žengtas dar 1619 metais, kai karaliaus revizoriai ant kalvos netoli dabartinės Šiupylių vietos išrinko plotą būsimam maldos namui. Bažnyčiai skirta 23 valakų žemės teritorija tapo pagrindu naujai bendruomenei, kurios fundacija buvo patvirtinta 1623 metais. Po dvejų metų, 1625-aisiais, buvo įsteigta parapija, pavadinta Užmušiu.
Bažnyčia ne kartą buvo atstatoma: pirmą kartą 1799 metais, o antrą kartą – 1846 metais. Tuo metu ji taip pat tapo filija. Tačiau XX amžiaus pradžioje, 1915 metais, ugnis sunaikino bažnyčią ir visus klebonijos trobesius. Tai buvo didelis smūgis vietinei bendruomenei, tačiau apie 1924 metus, dėka brolių Adomo ir Juozo Valeikių iš Vorelių kaimo pastangų, bažnyčia buvo atstatyta.
Ši medinė bažnyčia pasižymi liaudies architektūros formomis. Ji stačiakampio plano, su elegantišku bokšteliu, kuris suteikia papildomą aukščio ir lengvumo pojūtį. Vienanavės bažnyčios viduje įrengti trys altoriai, o lubos - išgaubtos, kas prideda interjerui ypatingo grožio ir jaukumo.
Šventorius, apsuptas žemos tvoros, yra dar viena ypatinga vieta. Čia galima rasti senąją varpinę, kurios unikali istorija tęsiasi iki mūsų dienų. Įdomu tai, kad 1992 metų kovo 22 dieną į varpinę buvo įkeltas 82 kg sveriantis varpas, nulietas Maskvoje, gruzdiečio klebono Edvardo Zeidoto rūpesčiu.
Šiupylių Šv. Aloyzo bažnyčia – tai ne tik sakralinė vieta, bet ir gyvas vietos istorijos liudininkas, jungiantis kelias kartas. Jos atkūrimas ir priežiūra reikalavo didelio pasiaukojimo ir meilės, todėl kiekvienas kampelis čia alsuoja praeities dvasia ir šiluma.
Galeria i zasoby
Kompozicijoje – tarp žaliuojančių medžių Šiupylių Šv. Aloyzo bažnyčia ir varpinė.
Signuotas pietuku averso apatinėje dalyje dešinėje ir reverse.
Kompozicijoje – Šiupylių Šv. Aloyzo bažnyčia su varpine, už jų aukštų medžių siluetai.
Signuotas pieštuku averso apatinėje dalyje.