O kościele
Žagarės I-oji Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia – tai ypatinga vieta su turtinga istorija, įsikūrusi Žagarėje, mažame bet jaukiame miestelyje prie Švėtės upės. Ši bažnyčia yra reikšmingas religinės ir kultūrinės paveldo objektas, kuris per šimtmečius matė įvairių permainų, tačiau išsaugojo savo grožį ir dvasingumą.
Pirmoji bažnyčia šioje vietoje buvo pastatyta dar apie 1523 metus. Tai buvo kukli medinė šventovė, kurią dosniai parėmė Sirevičiai, žinomos giminės atstovai. Jau XVII amžiaus pradžioje čia buvo įsteigta parapinė mokykla, o 1619 metais bažnyčiai, klebonijai ir kapinėms buvo paskirti sklypai. Netrukus po to, 1633-1636 metais, bažnyčia buvo perstatyta iš mūro. Deja, 1804 metais bažnyčia smarkiai apdegė, tačiau ji buvo greitai suremontuota ir atnaujinta per 1805-1806 metus.
Bažnyčia nėra tik architektūros paminklas; ji turi ilgą istoriją kaip bendruomenės centras. XIX amžiuje bažnyčia valdė ne tik miestelį, bet ir aplinkinius kaimus: Daukšių, Pabalių ir Stalmokų. XX amžiaus pradžioje čia veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius, o sunkiais sovietmečio laikais ši vieta tapo rezistencijos centru. 1961–1988 metais čia buvo ištremtas Vilniaus arkivyskupijos apaštališkasis administratorius Julijonas Steponavičius, o 1972–1989 metais klebonavo Gustavas Gudanavičius, Helsinkio grupės narys, kuris aktyviai dalyvavo kovoje už žmogaus teises.
Architektūriškai bažnyčia yra puikus renesanso ir baroko stilių derinys. Ji pasižymi stačiakampio plano struktūra, vienu bokštu ir siauresne trisiene apside. Viduje galima rasti vieną navą, kuri suteikia bažnyčiai intymumo ir susikaupimo atmosferą. Šventoriaus tvora, pagaminta iš akmenų, su metaliniais vartais, papildo šventosios erdvės rimtį. Prie tvoros išdėstytos Kryžiaus kelio stočių koplytėlės, viena jų yra pakelta ant šventoriaus koplyčios prieangio.
Šiandien Žagarės I-oji Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia lieka svarbiu religiniu ir kultūriniu centru, kur žmonės gali susirinkti maldai, apmąstymams ir bendruomenės renginiams. Tai vieta, kuri per šimtmečius išlaikė savo istorinę ir dvasinę vertę, kviesdama vis naujas kartas atrasti ir praturtinti savo gyvenimą per tikėjimą ir istoriją.
Pirmoji bažnyčia šioje vietoje buvo pastatyta dar apie 1523 metus. Tai buvo kukli medinė šventovė, kurią dosniai parėmė Sirevičiai, žinomos giminės atstovai. Jau XVII amžiaus pradžioje čia buvo įsteigta parapinė mokykla, o 1619 metais bažnyčiai, klebonijai ir kapinėms buvo paskirti sklypai. Netrukus po to, 1633-1636 metais, bažnyčia buvo perstatyta iš mūro. Deja, 1804 metais bažnyčia smarkiai apdegė, tačiau ji buvo greitai suremontuota ir atnaujinta per 1805-1806 metus.
Bažnyčia nėra tik architektūros paminklas; ji turi ilgą istoriją kaip bendruomenės centras. XIX amžiuje bažnyčia valdė ne tik miestelį, bet ir aplinkinius kaimus: Daukšių, Pabalių ir Stalmokų. XX amžiaus pradžioje čia veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius, o sunkiais sovietmečio laikais ši vieta tapo rezistencijos centru. 1961–1988 metais čia buvo ištremtas Vilniaus arkivyskupijos apaštališkasis administratorius Julijonas Steponavičius, o 1972–1989 metais klebonavo Gustavas Gudanavičius, Helsinkio grupės narys, kuris aktyviai dalyvavo kovoje už žmogaus teises.
Architektūriškai bažnyčia yra puikus renesanso ir baroko stilių derinys. Ji pasižymi stačiakampio plano struktūra, vienu bokštu ir siauresne trisiene apside. Viduje galima rasti vieną navą, kuri suteikia bažnyčiai intymumo ir susikaupimo atmosferą. Šventoriaus tvora, pagaminta iš akmenų, su metaliniais vartais, papildo šventosios erdvės rimtį. Prie tvoros išdėstytos Kryžiaus kelio stočių koplytėlės, viena jų yra pakelta ant šventoriaus koplyčios prieangio.
Šiandien Žagarės I-oji Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia lieka svarbiu religiniu ir kultūriniu centru, kur žmonės gali susirinkti maldai, apmąstymams ir bendruomenės renginiams. Tai vieta, kuri per šimtmečius išlaikė savo istorinę ir dvasinę vertę, kviesdama vis naujas kartas atrasti ir praturtinti savo gyvenimą per tikėjimą ir istoriją.
Galeria i zasoby
Negatyve įamžintas Žagarės II-osios Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios šoninis įėjimas.
Žagarės II-oji Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia pastatyta ant Barboros kalnelio. Bažnyčia garsėja Barboros Umiastauskaitės (1628–1648) atminimu.
Žagarės II-oji Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia.
Žagarės II-oji Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia pastatyta ant Barboros kalnelio. Bažnyčia garsėja Barboros Umiastauskaitės (1628–1648) atminimu.