About the Church
Aleksandrijos Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia – tai įspūdingas istorizmo laikotarpio architektūros paminklas, esantis Skuodo rajone, Aleksandrijos kaime. Ši šventovė neabejotinai yra vienas svarbiausių ir įdomiausių religinių objektų šiame regione.
Bažnyčios istorija prasidėjo dar 1778 metais, kai kunigaikštis Pranciškus Sapiega Truikinų kaime pastatė pirmąją koplyčią. Po keleto metų, 1797-aisiais, koplyčiai buvo padovanotas valakas žemės. Laikui bėgant, kaimas gavo Aleksandrijos vardą, pavadintą garbei Aleksandro Sapiegos.
1862 metais vyskupas Motiejus Valančius leido statyti naują mūrinę bažnyčią, kurios statyba rūpinosi kunigas Liudvikas Ligeika. Nors 1864 metais statybos buvo uždraustos, tačiau tikintieji sugebėjo gauti leidimą jas užbaigti. Bažnyčia buvo konsekruota 1918 metais vyskupo Pranciškaus Karevičiaus, o ji pati tapo Skuodo parapijos filija.
Architektūriškai bažnyčia pasižymi romaninės ir klasicistinės architektūros bruožais. Stačiakampio plano pastatas su apside turi vieną bokštą, kuris išsiskiria dviejų tarpsnių struktūra ir skardiniu, šalmo pavidalo stogu su ažūriniu kryžiumi. Akmenų mūro sienas puošia baltai tinkuoti piliastrai, kurie vertikaliai skaido pastato fasadą. Ypatingas dėmesys skirtas langų formai, kuri sudaryta iš trijų dalių, viršuje užbaigiama pusapskritiminėmis arkomis.
Viduje bažnyčia yra halinė, trinavė. Erdvę į tris dalis skaido keturi masyvūs pilioriai, palaikantys plokščias lubas. Vidurinė nava platesnė už šonines, o visos navos vienodo aukščio. Sienos ir lubos dekoruotos tapybos darbais, dominančiais gelsvomis, žalsvomis bei rausvomis spalvomis. Bažnyčioje yra penki altoriai, kuriuose saugomi kultūros paveldai, tokie kaip šv. Petro ir Povilo skulptūros, šv. Barboros paveikslas bei Nukryžiuotojo ir šv. Pranciškaus atvaizdai.
Bažnyčioje taip pat yra antkapinė plokštė altaristai Simonui Lopacinskiui, kuris mirė 1814 metais. Jis buvo Simono Daukanto giminė ir geradarys.
Įdomūs ir bažnyčios vargonai, datuojami 1850 metais. Nors jie buvo sukurti anksčiau nei pastatyta pati bažnyčia, jų klasicistinė kompozicija atkartoja vėlyvojo baroko prospektus. Vargonai buvo remontuoti kelis kartus, o jų autentiškos dalys, tokios kaip vamzdžiai ir oro skirstymo dėžė, vis dar išlikusios.
Aleksandrijos Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia neabejotinai yra reikšmingas kultūros ir architektūros paveldas, kuriame atsispindi tiek religinė, tiek istorinė Skuodo krašto dvasia. Šioje bažnyčioje lankytojai gali ne tik pasimelsti, bet ir susipažinti su turtingu Lietuvos sakraliniu paveldu.
Bažnyčios istorija prasidėjo dar 1778 metais, kai kunigaikštis Pranciškus Sapiega Truikinų kaime pastatė pirmąją koplyčią. Po keleto metų, 1797-aisiais, koplyčiai buvo padovanotas valakas žemės. Laikui bėgant, kaimas gavo Aleksandrijos vardą, pavadintą garbei Aleksandro Sapiegos.
1862 metais vyskupas Motiejus Valančius leido statyti naują mūrinę bažnyčią, kurios statyba rūpinosi kunigas Liudvikas Ligeika. Nors 1864 metais statybos buvo uždraustos, tačiau tikintieji sugebėjo gauti leidimą jas užbaigti. Bažnyčia buvo konsekruota 1918 metais vyskupo Pranciškaus Karevičiaus, o ji pati tapo Skuodo parapijos filija.
Architektūriškai bažnyčia pasižymi romaninės ir klasicistinės architektūros bruožais. Stačiakampio plano pastatas su apside turi vieną bokštą, kuris išsiskiria dviejų tarpsnių struktūra ir skardiniu, šalmo pavidalo stogu su ažūriniu kryžiumi. Akmenų mūro sienas puošia baltai tinkuoti piliastrai, kurie vertikaliai skaido pastato fasadą. Ypatingas dėmesys skirtas langų formai, kuri sudaryta iš trijų dalių, viršuje užbaigiama pusapskritiminėmis arkomis.
Viduje bažnyčia yra halinė, trinavė. Erdvę į tris dalis skaido keturi masyvūs pilioriai, palaikantys plokščias lubas. Vidurinė nava platesnė už šonines, o visos navos vienodo aukščio. Sienos ir lubos dekoruotos tapybos darbais, dominančiais gelsvomis, žalsvomis bei rausvomis spalvomis. Bažnyčioje yra penki altoriai, kuriuose saugomi kultūros paveldai, tokie kaip šv. Petro ir Povilo skulptūros, šv. Barboros paveikslas bei Nukryžiuotojo ir šv. Pranciškaus atvaizdai.
Bažnyčioje taip pat yra antkapinė plokštė altaristai Simonui Lopacinskiui, kuris mirė 1814 metais. Jis buvo Simono Daukanto giminė ir geradarys.
Įdomūs ir bažnyčios vargonai, datuojami 1850 metais. Nors jie buvo sukurti anksčiau nei pastatyta pati bažnyčia, jų klasicistinė kompozicija atkartoja vėlyvojo baroko prospektus. Vargonai buvo remontuoti kelis kartus, o jų autentiškos dalys, tokios kaip vamzdžiai ir oro skirstymo dėžė, vis dar išlikusios.
Aleksandrijos Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia neabejotinai yra reikšmingas kultūros ir architektūros paveldas, kuriame atsispindi tiek religinė, tiek istorinė Skuodo krašto dvasia. Šioje bažnyčioje lankytojai gali ne tik pasimelsti, bet ir susipažinti su turtingu Lietuvos sakraliniu paveldu.
Gallery and Resources
Mūrinė bažnyčia su portiku ir keturkampiu bokštu užfiksuota trijų ketvirčių rakursu. Bažnyčios fasadų plokštumos suskaidytos piliastrais, tarp jų – arkiniai langai, sugrupuoti po tris.
Mūrinės bažnyčios šoninis ir dalis galinio fasado užfiksuoti trijų ketvirčių rakursu. Bažnyčios fasadų plokštumas skaido piliastrai, tarp jų – arkiniai langai, sugrupuoti po tris.