Apie bažnyčią
Bažnyčia buvo pastatyta 1943 metais ir tų pačių metų rugsėjo 19 dieną pašventinta. Statyboms buvo naudojama mediena, o pats statinys išsiskiria savo paprastumu ir liaudiška architektūra. Bažnyčios planas yra stačiakampis, ant stogo puošia bokštas, kuriame įtaisytas kryžius. Bažnyčia yra vienanavė, kas reiškia, jog turi tik vieną didžiąją navą, kurioje susirenka tikintieji.
Šventorius, arba bažnyčios kiemas, aptvertas tvora, sudaryta iš medinių stulpelių, kurie suteikia erdvei senovinės kaimiškos dvasios. Šventoriuje galima rasti ir kelias koplytėles, kurios taip pat yra medinės. Jų buvimas čia pabrėžia šios vietos religingumą ir vietos bendruomenės atsidavimą tradicijoms.
Įdomu tai, kad ši bažnyčia, nors ir gana jauna pagal istorinius standartus, atlaikė daugybę permainų ir sunkumų, su kuriais susidūrė Lietuva XX amžiaus viduryje. Statyta Antrojo pasaulinio karo metu, ji tapo šviesos ir tikėjimo simboliu vietos gyventojams tais neramiais laikais.
Papildyti pasakojimą apie šią bažnyčią būtų pravartu paminėti ir jos globėją – šv. vyskupą Stanislovą. Jis buvo lietuvių kilmės šventasis, garsėjęs savo pamokslavimu ir pagalba vargingiems. Tai dar labiau sustiprina bažnyčios reikšmę, nes jis yra puikus pavyzdys tiems, kurie ieško šviesos ir vilties kasdieniniame gyvenime.
Dauginių šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia yra puikus pavyzdys, kaip net ir paprastos medinės struktūros gali turėti didelę reikšmę vietos bendruomenei. Ji ne tik tarnauja kaip religinis centras, bet ir kaip kultūrinė ašis, aplink kurią sukasi daugelio kaimo gyventojų gyvenimai.
Galerija ir ištekliai
Nespalvota, dokumentinė, horizontalaus formato, lygiais kraštais nuotrauka. Dauginių Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčios konsekravimo šventė. Nežinomas fotografas. Dauginių k., Tryškių vsl., Telšių aps., 1943 m. rugsėjo 19 d.
Matosi medinė, vienbokštė, stačiakampio plano, vienanavė balnyčia, kurios sienos apkaltos statmenomis lentomis, o stogas dengtas skiedromis. Šventorių juosia horizontalių ir statmenų lentų tvoros, kuriose įrengti ir medžių lapų bei šakelių girliandomis papuošta pora karkasinės konstrukcijos simbolinių vartų, virš kurių kyla kryžiai. Dešinėje pusėje prie vartų ir prie bažnyčios bokšto pritvirtintos plevėsuoja vėliavos. Šventoriuje gausu susibūrusių žmonių, kurių daugumą sudaro baltomis skarelėmis apsigobusios moterys. Priešais šventorių pirmame plane sustatyti iškinkyti vežimai, prie kurių stoviniuoja arkliai. Kairėje pusėje kyšo tinkuoto mūro Dauginių kapinių vartai.
Reversas tipinis, skersinės ištisinės linijos padalintas į laiško ir adreso laukelius. Ties linijos viduriu paliktas tarpelis, kuriame išspausdintas fotopopieriaus gamintojo pavadinimas „Agfa“. Adreso vietą žymi 4 punktyrinės ir 1 pastorinta ištisinė išilginės linijos.
Organizaciniai bažnyčios statybos darbai pradėti 1942 metais. Statyba rūpinosi kunigas Stanislovas Ilinčius (1887–1947) ir statybos komitetas, kuriam vadovavo Aleksandras Labanauskas, o nariais buvo Jonas Labanauskas, D. Munius, B. Prialgauskas, Mačius, D. Plonys, V. Bogužas, K. Jurevičius, J. Tumavičius, B. Gelžinis, S. Milieška, Kazimieras ir Kostas Bernotai. Parapijiečiai prisidėjo pinigais ir statybine medžiaga. 1943 m. rugsėjo 19 d. bažnyčią Šv. vyskupo Stanislovo titulu konsekravo vyskupas Vincentas Borisevičius.
Bažnyčia medinė, vienbokštė, stačiakampio plano, vienanavė. Sienos apkaltos statmenomis lentomis, stogas dengtas skiedromis. Šventorių juosia horizontalių ir statmenų lentų tvoros, kuriose įrengti ir medžių lapų ir šakelių girliandomis papuošti pora karkasinės konstrukcijos simbolinių vartų, virš kurių kyla kryžiai. Dešinėje virš vartų ir prie bažnyčios bokšto plevėsuoja vėliavos. Kairėje pusėje kyšo tinkuoto mūro Dauginių kapinių vartai. Šventoriuje gausu susibūrusių žmonių, kurių daugumą sudaro baltomis skarelėmis apsigobusios moterys. Priešais šventorių pirmame plane sustatyti iškinkyti vežimai, prie kurių stoviniuoja arkliai.
Organizaciniai bažnyčios statybos darbai pradėti 1942 metais. Statyba rūpinosi kunigas Stanislovas Ilinčius (1887–1947) ir statybos komitetas, kuriam vadovavo Aleksandras Labanauskas, o nariais buvo Jonas Labanauskas, D. Munius, B. Prialgauskas, Mačius, D. Plonys, V. Bogužas, K. Jurevičius, J. Tumavičius, B. Gelžinis, S. Milieška, Kazimieras ir Kostas Bernotai. Parapijiečiai prisidėjo pinigais ir statybine medžiaga. 1943 m. rugsėjo 19 d. bažnyčią Šv. vyskupo Stanislovo titulu konsekravo vyskupas Vincentas Borisevičius.