Apie bažnyčią
Judrėnų Šv. Antano Paduviečio bažnyčia stovi Judrėnų kaime, Klaipėdos rajone, ir priklauso Telšių vyskupijos Gargždų dekanatui. Ši dvibokštė medinė šventovė yra puikus liaudiškos sakralinės architektūros pavyzdys.
Pirmoji koplyčia čia iškilo Judrėnų seniūno Ludviko Semaškos rūpesčiu, gavus vyskupo Aleksandro Mikalojaus Gorainio (1717–1735) leidimą. 1732 m. buvo paskelbti šv. Antano Paduviečio atlaidai, o 1752 m., gavusi žemės, koplyčia tapo filine bažnyčia. Dabartinė medinė bažnyčia pastatyta 1780 m., o savarankiška parapija įsteigta 1906 m.
Stačiakampio plano su penkiakampe apside pastato vidų dalija trys navos, atskirtos lieknomis kolonomis. Čia išlikę penki barokiniai altoriai – puošniausias centrinis, skirtas šv. Antanui Paduviečiui. Ypatingas bažnyčios turtas – apie 1810 m. statyti vargonai, laikomi vėliausiu išlikusiu tokios sandaros pavyzdžiu Lietuvoje. Šventorių juosia akmenų mūro tvora.
Pirmoji koplyčia čia iškilo Judrėnų seniūno Ludviko Semaškos rūpesčiu, gavus vyskupo Aleksandro Mikalojaus Gorainio (1717–1735) leidimą. 1732 m. buvo paskelbti šv. Antano Paduviečio atlaidai, o 1752 m., gavusi žemės, koplyčia tapo filine bažnyčia. Dabartinė medinė bažnyčia pastatyta 1780 m., o savarankiška parapija įsteigta 1906 m.
Stačiakampio plano su penkiakampe apside pastato vidų dalija trys navos, atskirtos lieknomis kolonomis. Čia išlikę penki barokiniai altoriai – puošniausias centrinis, skirtas šv. Antanui Paduviečiui. Ypatingas bažnyčios turtas – apie 1810 m. statyti vargonai, laikomi vėliausiu išlikusiu tokios sandaros pavyzdžiu Lietuvoje. Šventorių juosia akmenų mūro tvora.
Galerija ir ištekliai
Judrėnų miestelio Šv. Antano Paduviečio bažnyčios paveikslas iš nešamo altorėlio. Ant paveikslo užrašas: „Nelaisvųjų Motina“.