O kościele
Pirmajai bažnyčiai šioje vietoje pamatus padėjo kunigaikštis Andriejus Oginskis dar 1777 m., pakeitęs sunykusią XVII a. koplyčią. Būtent čia, Kalnalio bažnyčioje, 1801 m. kovo 1 d. buvo pakrikštytas vienas žymiausių Lietuvos dvasininkų – būsimasis Žemaičių vyskupas Motiejus Kazimieras Valančius, kuris savo veikla prisidėjo prie lietuvių tautinės savimonės stiprinimo.
Deja, 1882 m. vasarą bažnyčią nusiaubė gaisras, sukeltas žaibo smūgio. Tačiau parapijiečiai ir kunigas Simonas Jucevičius nesiliovė vilties – jau kitais metais bažnyčia buvo atstatyta ir tęsė savo sakralinę misiją. Kalnalio Šv. Lauryno parapija oficialiai įsteigta 1926 m., o bažnyčia tapo pagrindine šventove.
Šalia bažnyčios stovi unikali keturkampės piramidės formos trijų tarpsnių medinė varpinė, kurios statybos metai siekia 1884-uosius. Varpinė išsiskiria savo struktūra ir yra puikus to laikmečio medinės architektūros pavyzdys.
Bažnyčią supa šventorius, kurio pusiau palaidų akmenų siena suteikia erdvei ypatingo senoviškumo žavesio. Į šiaurės rytus, rytus ir pietus nuo bažnyčios plyti kapinės, kuriose ilsisi daugelio vietinių gyventojų kartų atminimai.
Kalnalio Šv. Lauryno bažnyčia ir jos varpinė 1997 m. buvo įtrauktos į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, taip pripažįstant jų istorinę ir kultūrinę reikšmę. Tai ne tik sakralinis pastatas, bet ir gyva istorija, menanti ne tik regionui, bet ir visai Lietuvai svarbius įvykius ir asmenybes.
Kalnalio Šv. Lauryno bažnyčia yra daugiau nei tik religinės praktikos vieta – tai istorinė vieta, kurioje atsispindi Žemaitijos dvasingumas, bendruomenės stiprybė ir tautos atmintis.
Galeria i zasoby
Spalvota, vertikalaus formato, dokumentinė nuotrauka lygiais kraštais. Nufotografuotas Kalnalio monumentalus kryžius, Kūlupėnų sen., Kretingos r. sav., Klaipėdos apskr. Bendras priekinio fasado vaizdas iš šiaurės vakarų pusės. Fotografavo Julius Kanarskas, Kretingos muziejaus Istorijos skyriaus vedėjas, 2002 m.
Kryžius medinis, monumentalus, kryžmiškas. Stiebas ir skersinis stačiakampio skerspjūvio. Kryžiaus liemens ir pečių briaunos nusklembtos. Liemuo platėja į apačią. Stiebo pagrindas stačiakampio pjūvio, o apačioje – natūralaus nužievinto medžio kamieno, kuris įkastas į žemę. Skersinis nežymiai siaurėja link pečių galų, prie stiebo pritvirtintas iš priekio ir sutvirtintas statmena geležies juosta. Kryžiaus viršūnės ir pečių galai stačiai nukirsti, o prie jų plokštumų pritvirtinta po medinį tekintą rutulį. Prie kryžmos prikalta nedidelė, lieto metalo Nukryžiuotojo figūrėlė, virš kurios yra nežymiai puslankiu išlenktas skardos stogelis. Jo priekinis kraštas karpytas trikampiu ornamentu ir užlenktas į viršų. Virš stogelio prie kryžiaus viršūnės plokštumos pritvirtinta banguotos vėliavėlės pavidalo balta medinė lentelė, kurioje juodais dažais įrašyta santrumpa „INRI“, t. y. sutrumpinta lotyniška fraze „Iēsus Nazarēnus, Rex Iūdaeōrum“, reiškiančia „Jėzus Nazarietis Žydų Karalius“. Kryžiaus plokštumos dažytos tamsiai rudos, briaunos, rutuliai ir stogelis – baltos spalvos aliejiniai dažais. Nukryžiuotojo figūrėlė nedažyta.
Pastatytas Kalnalio katalikų bendruomenės rūpesčių ir lėšomis priešais Šv. Lauryno bažnyčią apie 1987 m. vietoje sunykusio senojo, 1939 m. statyto kryžiaus. Žemaičių kraštui būdingas smulkiosios architektūros statinys, atspindintis Lietuvos kryždirbystės tradicijas. Saugotinas kultūros paveldo objektas, turintis dailės ir sakralinį vertingųjų savybių pobūdį.
Nespalvotos keturių kadrų perforuotos negatyvų juostos ketvirtasis kadras. Nufotografuotas Kalnalio kryžius priešais Šv. Lauryno bažnyčią, Imbarės apyl., Kretingos r. Priekinio fasado vaizdas iš šiaurės pusės. Fotografavo Julius Kanarskas, Kretingos rajoninių kultūros rūmų vyr. metodininkas paminklų apsaugai, 1984 m.
Kryžius medinis, monumentalus, kryžmiškas, profiliuotais galais, su medine Nukryžiuotojo skulptūra, kurią iš viršaus puslankiu juosia skardos stogelis.
Pastatytas 1939 m. Kalnalio parapijiečių ir pavasarininkų iniciatyva. Autorius – nežinomas Kalnalio apylinkių liaudies meistras. Žemaičių kraštui būdingas smulkiosios memorialinės architektūros statinys, menantis Lietuvos kryždirbystės tradicijas.