O kościele
Nors bažnyčia iškilo kaip tikėjimo ir bendruomenės simbolis, netrukus po jos pastatymo 1961 metais valdžia suėmė ir nuteisė bažnyčios statybos organizatorius, tarp kurių buvo klebonas Liudvikas Povilonis ir vikaras Bronislovas Burneikis. Šie kunigai iškalėjo ketverius metus, o pati bažnyčia buvo nusavinta ir pervesta LTSR filharmonijai. Po to sekė dramatiškas bažnyčios bokšto nugriovimas ir interjero sunaikinimas, siekiant pritaikyti pastatą koncertinei veiklai.
Tačiau 1988 metų permainos atnešė atkūrimą. Bažnyčia buvo grąžinta tikintiesiems, o monsinjoro Bronislovo Burneikio vadovaujama bendruomenė ėmėsi intensyvaus remonto darbų. Atstatytas bokštas, nulietas didžiulis varpas Darbėnuose, o JAV lietuviai pranciškonai padovanojo bažnyčiai vargonus, kurie puošia šventovę iki šiol. 1989 metais dailininkas Antanas Kmieliauskas sukūrė naują freską, taip užbaigdamas bažnyčios vidinio grožio atkūrimą.
Kalbant apie architektūrą, bažnyčia pasižymi stačiakampio plano struktūra, vienu aukštu bokštu, kuris siekia net 75 metrus ir turi apžvalgos aikštelę. Trinavė erdvė suteikia didingumo jausmą kiekvienam žengiančiam vidun. Šventoriuje taip pat galima rasti akmenų mūro tvorą ir netoliese palaidotą monsinjorą B. Burneikį, kurio indėlis į šią bažnyčią yra neįkainojamas.
Šiandien Klaipėdos Švč. Mergelės Marijos Taikos Karalienės bažnyčia ne tik tarnauja kaip maldos namai, bet ir simbolizuoja tikėjimo stiprybę ir bendruomenės vienybę, nepaisant istorinių sunkumų ir išbandymų.
Galeria i zasoby
Architektūra. Kompozicijoje vaizduojama bažnyčia panaši į Klaipėdos Švč. Mergelės Marijos Taikos Karalienės bažnyčią, kurios kertinis akmuo pašventintas 1957 m., pastatyta 1960 m. pagal inžinieriaus architekto Juozo Baltrėno projektą.
Užrašas nugarinėje pusėje apatinėje dalyje.
Lietuvos katalikų prašymas adresuotas SSRS AT Prezidiumo pirmininkui L. Brežnevui, nuorašai išsiųsti:
1) LSSR Ministrų Tarybai; 2) Religinių Reikalų Tarybos prie SSRS MT Įgaliotiniui; 3) Visiems Lietuvos Vyskupams ir vyskupijų Valdytojams; 4) Tikinčiųjų Teisėms Ginti Katalikų Komitetui. Tikinčiųjų parašai surinkti iš visos Lietuvos, jiems atstovauja Klaipėdos bažnyčios Komiteto Pirmininkas Jonas Saunorius. Pareiškime pasakojama bažnyčios statybos ir atėmimo istorija. Tai jau trečias tikinčiųjų prašymas grąžinti jiems už suaukotas lėšas sovietmečiu pastatytą bažnyčią. Po pareiškimu nurodyta, kad pridedami 1434 sunumeruoti puslapiai su 143869 parašais ir 56 dokumentinės fotografijos, pasakojančios apie bažnyčios statybą (suklijuotos ant 22 piešimo popieriaus lapų, su aprašais lietuvių ir rusų kalbomis). Iš gale esančio įrašo aiškėja, kad būta net 1589 puslapių su 148149 parašais, tik lapai su parašais nuo 1435 iki 1589 psl. nepriskaičiuoti, nes pristatyti per vėlai. Šiuo metu dalies lapų trūksta, nėra 1–5, 430–449, 988 ir 1380–1399 psl. Yra numeracijos klaidų – po du kartus sužymėti 1054, 1065–1067 ir 1403 psl.
Lapai įvairūs: piešimo, rašomojo popieriaus, languoti, liniuoti. Rašyta rašomąja mašinėle ir ranka įvairiomis rašymo priemonėmis: įvairiaspalviais tušinukais ir rašaliniais parkeriais.
Įrišta klijavimo būdu. Viršelis padarytas iš dviejų faneros lakštų, sujungtų nugarėle, pagaminta iš šviesiai rudos spalvos dirbtinės odos. Ant priekinio viršelio išdegintas Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios atvaizdas ir po juo esantis užrašas: „LIETUVOS KATALIKŲ 143869/ATSTOVŲ PRAŠYMAS GRĄŽINTI/KLAIPĖDOS TAIKOS KARALIENĖS BAŽNYČIĄ/LIETUVA, 1979“.
Viršelio kraštuose išdeginta tautinių motyvų juostelė. Ant nugarinės dalies užklijuotas mėlynos spalvos popierius, tačiau jis neuždengia pakraščiuose išdeginto ornamento. Vidinėje nugarinio viršelio pusėje išdegintas kryžius.