O kościele
Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia yra viena iš svarbiausių ir seniausių šventovių Žemaitijoje, kurios istorija prasideda dar XVII amžiuje. Ši įspūdinga mūrinė bažnyčia, pastatyta 1617 metais, puikiai atspindi gotikos ir renesanso architektūrinius bruožus.
Bažnyčios istorija prasidėjo 1602 metais, kai Kretingsodyje buvo pastatyta pirmoji medinė katalikų bažnyčia ir įsteigtas bernardinų vienuolynas. Tačiau tikroji šventovės didybė atsiskleidė 1610-1617 metais, kuomet Žemaičių seniūno ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės etmono Jono Chodkevičiaus iniciatyva buvo pastatyta nauja mūrinė bažnyčia su vienuolynu. Tai nebuvo tik maldos namai, bet ir bendruomenės kultūrinis centras.
1672 metais bažnyčia buvo atnaujinta ir padidinta. XVIII amžiuje čia veikė parapinė mokykla, kuri 1836 metais tapo valstybine. Pranciškonai tuo metu pastatė altorių šv. Antano garbei, kuris buvo konsekravotas 1795 metų liepos 22 dieną žemaičių vyskupo Antano Domininko Tiškevičiaus.
XIX amžius atnešė didelių pokyčių – 1907-1912 metais bažnyčia buvo perstatyta pagal Krokuvos architekto Slavomiro Odživolskio projektą. Buvo prijungtos dvi šoninės navos, pastatytas transeptas su puošniais frontonais bei naujas medinis bokštas su keturiais šoniniais bokšteliais. Kunigas Antanas Bizauskas, įšventintas vienuoliu 1912 metais, įnešė naujos dvasios į vienuolyno gyvenimą ir prisidėjo prie gimnazijos veiklos.
XX amžiaus viduryje, sovietinės okupacijos laikotarpiu, bažnyčia patyrė sunkius išbandymus. 1941 metais kilęs gaisras smarkiai nuniokojo bažnyčią ir vienuolyno pastatus. Po karo, 1950 metais, bažnyčia buvo remontuota, o 1982 metais klebono Bronislovo Burneikio rūpesčiu atstatytas sugriautas bokštas ir sutvarkyta šventoriaus tvora.
Netoli bažnyčios 1933 metais pranciškonų iniciatyva buvo įrengta Lurdo grota, kuri restauruota 1989 metais. Tais pačiais metais pranciškonų vienuoliai grįžo į Kretingą ir lapkričio 19 dieną aukojo pirmąsias mišias po ilgos pertraukos.
Bažnyčios architektūra ir interjeras yra ypatingai turtingi. Ji turi 7 barokinius altorius, o didysis altorius laikomas didžiausiu mediniu altoriumi Lietuvoje. Altoriaus kompozicija dviaukštė, siekia net 16 metrų aukštį ir 8 metrų plotį, jame įkomponuotos 21 skulptūra. Po bažnyčia yra didikų palaidojimų vieta su paminklinėmis lentomis ir herbais.
Kretingos bažnyčia taip pat garsėja savo seniausiais datuotais vargonais Lietuvoje, kurie, nors ir buvo kelis kartus perdirbti bei restauruoti, vis dar išlaiko istorinę vertę.
Prie bažnyčios stovi Kryžiaus kelio koplytėlės ir šventoriaus koplyčia, o netoliese esančiose kapinaitėse ilsisi garsus botanikas Jurgis Pabrėža, kurio garbei 1993 metais pastatytas paminklas.
Ši bažnyčia nėra tik architektūros stebuklas – tai gyvybingas istorijos ir kultūros centras, kuris išlieka svarbia bendruomenės dalimi iki šių dienų.
Bažnyčios istorija prasidėjo 1602 metais, kai Kretingsodyje buvo pastatyta pirmoji medinė katalikų bažnyčia ir įsteigtas bernardinų vienuolynas. Tačiau tikroji šventovės didybė atsiskleidė 1610-1617 metais, kuomet Žemaičių seniūno ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės etmono Jono Chodkevičiaus iniciatyva buvo pastatyta nauja mūrinė bažnyčia su vienuolynu. Tai nebuvo tik maldos namai, bet ir bendruomenės kultūrinis centras.
1672 metais bažnyčia buvo atnaujinta ir padidinta. XVIII amžiuje čia veikė parapinė mokykla, kuri 1836 metais tapo valstybine. Pranciškonai tuo metu pastatė altorių šv. Antano garbei, kuris buvo konsekravotas 1795 metų liepos 22 dieną žemaičių vyskupo Antano Domininko Tiškevičiaus.
XIX amžius atnešė didelių pokyčių – 1907-1912 metais bažnyčia buvo perstatyta pagal Krokuvos architekto Slavomiro Odživolskio projektą. Buvo prijungtos dvi šoninės navos, pastatytas transeptas su puošniais frontonais bei naujas medinis bokštas su keturiais šoniniais bokšteliais. Kunigas Antanas Bizauskas, įšventintas vienuoliu 1912 metais, įnešė naujos dvasios į vienuolyno gyvenimą ir prisidėjo prie gimnazijos veiklos.
XX amžiaus viduryje, sovietinės okupacijos laikotarpiu, bažnyčia patyrė sunkius išbandymus. 1941 metais kilęs gaisras smarkiai nuniokojo bažnyčią ir vienuolyno pastatus. Po karo, 1950 metais, bažnyčia buvo remontuota, o 1982 metais klebono Bronislovo Burneikio rūpesčiu atstatytas sugriautas bokštas ir sutvarkyta šventoriaus tvora.
Netoli bažnyčios 1933 metais pranciškonų iniciatyva buvo įrengta Lurdo grota, kuri restauruota 1989 metais. Tais pačiais metais pranciškonų vienuoliai grįžo į Kretingą ir lapkričio 19 dieną aukojo pirmąsias mišias po ilgos pertraukos.
Bažnyčios architektūra ir interjeras yra ypatingai turtingi. Ji turi 7 barokinius altorius, o didysis altorius laikomas didžiausiu mediniu altoriumi Lietuvoje. Altoriaus kompozicija dviaukštė, siekia net 16 metrų aukštį ir 8 metrų plotį, jame įkomponuotos 21 skulptūra. Po bažnyčia yra didikų palaidojimų vieta su paminklinėmis lentomis ir herbais.
Kretingos bažnyčia taip pat garsėja savo seniausiais datuotais vargonais Lietuvoje, kurie, nors ir buvo kelis kartus perdirbti bei restauruoti, vis dar išlaiko istorinę vertę.
Prie bažnyčios stovi Kryžiaus kelio koplytėlės ir šventoriaus koplyčia, o netoliese esančiose kapinaitėse ilsisi garsus botanikas Jurgis Pabrėža, kurio garbei 1993 metais pastatytas paminklas.
Ši bažnyčia nėra tik architektūros stebuklas – tai gyvybingas istorijos ir kultūros centras, kuris išlieka svarbia bendruomenės dalimi iki šių dienų.
Galeria i zasoby
[Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia]
Nežinomas leidėjas, apie 1935-1938.
[Spėjama: leidėjas Ignas Stropus]
Spaustuvės numeracija adreso pusės dešiniajame apatiniame kampe: 9770.
[Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia]
Nežinomas leidėjas, apie 1935-1938. [Spėjama: leidėjas Ignas Stropus]
Spaustuvės numeracija adreso pusės dešiniajame apatiniame kampe: 9770..