О церкви
Kvėdarnos miestelyje, Šilalės rajone, stovi vienas iš įspūdingiausių Lietuvos sakralinių statinių – Kvėdarnos Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia. Šis pastatas, nors ir pergyvenęs ne vieną gaisrą bei atstatymus, yra gyvas liudijimas apie bendruomenės stiprybę ir tvirtą tikėjimą.
Pirmoji medinė bažnyčia Kvėdarnoje buvo pastatyta dar 1569 metais, tačiau jau po kelių dešimtmečių, 1593-iaisiais, ji sudegė. Nepaisant šios nelaimės, vietos gyventojai nepasidavė: 1609 metais jie pastatė naują medinę bažnyčią, o taip pat ir parapinę mokyklą, kuri ilgainiui tapo svarbiu švietimo ir kultūros centru. Tačiau istorija nebuvo gailestinga – 1703 metais vėl reikėjo statyti naują bažnyčią, o 1843-iaisiais dar kartą viską pradėti iš naujo dėl kito gaisro.
XIX amžiaus viduryje, 1845 metais, atsirado naujas mūrinis šventovės pastatas, kuris 1902 metais buvo ženkliai padidintas pristatant dvi šonines koplyčias. Vis dėlto ši bažnyčia taip pat nesugebėjo išvengti liepsnų – 1915 metais ji sudegė. Tuo metu, kai laikinoji bažnyčia stovėjo ant buvusios šventovės pamatų, valstybė nusprendė paremti naujos, didingos bažnyčios statybą ir 1936 metais skyrė miško medžiagos už 300 000 litų.
Statyba prasidėjo entuziastingai, vadovaujama architekto Romano Steikūno ir klebono J. Latvio. Deja, karas ir chaosas neaplenkė ir Kvėdarnos – naujos bažnyčios stogas, vos pašventintas, nudegė 1941 metais. Tačiau net ir tada vietos bendruomenė nepasidavė - 1943 metais buvo įrengta nebaigta bažnyčia, nors ji liko be bokštų.
Šiandien bažnyčia liudija įvairių epochų architektūrinius sprendimus ir vietos žmonių atsidavimą. Joje yra trys altoriai, o šventorius aptvertas akmenų mūro tvora. Šioje ramioje aplinkoje palaidotas ir ilgametis bažnyčios klebonas Alfonsas Klimavičius (1913–1991), kuris nuo 1984 metų rūpinosi parapijos reikalais.
Kvėdarnos Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia nėra tiesiog pastatas – tai vieta, kurioje susipina istorija, religija ir bendruomenės dvasingumas. Ji simbolizuoja nenugalimą žmonių ryžtą ir troškimą puoselėti savo kultūrinį paveldą nepaisant visų išbandymų.
Pirmoji medinė bažnyčia Kvėdarnoje buvo pastatyta dar 1569 metais, tačiau jau po kelių dešimtmečių, 1593-iaisiais, ji sudegė. Nepaisant šios nelaimės, vietos gyventojai nepasidavė: 1609 metais jie pastatė naują medinę bažnyčią, o taip pat ir parapinę mokyklą, kuri ilgainiui tapo svarbiu švietimo ir kultūros centru. Tačiau istorija nebuvo gailestinga – 1703 metais vėl reikėjo statyti naują bažnyčią, o 1843-iaisiais dar kartą viską pradėti iš naujo dėl kito gaisro.
XIX amžiaus viduryje, 1845 metais, atsirado naujas mūrinis šventovės pastatas, kuris 1902 metais buvo ženkliai padidintas pristatant dvi šonines koplyčias. Vis dėlto ši bažnyčia taip pat nesugebėjo išvengti liepsnų – 1915 metais ji sudegė. Tuo metu, kai laikinoji bažnyčia stovėjo ant buvusios šventovės pamatų, valstybė nusprendė paremti naujos, didingos bažnyčios statybą ir 1936 metais skyrė miško medžiagos už 300 000 litų.
Statyba prasidėjo entuziastingai, vadovaujama architekto Romano Steikūno ir klebono J. Latvio. Deja, karas ir chaosas neaplenkė ir Kvėdarnos – naujos bažnyčios stogas, vos pašventintas, nudegė 1941 metais. Tačiau net ir tada vietos bendruomenė nepasidavė - 1943 metais buvo įrengta nebaigta bažnyčia, nors ji liko be bokštų.
Šiandien bažnyčia liudija įvairių epochų architektūrinius sprendimus ir vietos žmonių atsidavimą. Joje yra trys altoriai, o šventorius aptvertas akmenų mūro tvora. Šioje ramioje aplinkoje palaidotas ir ilgametis bažnyčios klebonas Alfonsas Klimavičius (1913–1991), kuris nuo 1984 metų rūpinosi parapijos reikalais.
Kvėdarnos Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia nėra tiesiog pastatas – tai vieta, kurioje susipina istorija, religija ir bendruomenės dvasingumas. Ji simbolizuoja nenugalimą žmonių ryžtą ir troškimą puoselėti savo kultūrinį paveldą nepaisant visų išbandymų.
Галерея и ресурсы
"Maloningoji Mergelė Marija". Statula. Kvėdarnos bažnyčia.