О церкви
Leckavos Šv. Lauryno bažnyčia – tai puikus istorijos liudininkas, kuris pasakoja apie daugybę išbandymų ir atgimimų. Įsikūrusi Ventos dešiniajame krante, ji yra vos pusės kilometro atstumu nuo Lietuvos ir Latvijos valstybės sienos. Šios maldos vietos istorija siekia dar XVII amžių.
Pirmoji katalikų bažnyčia Leckavoje buvo pastatyta 1630 metais, tačiau pati gyvenvietė jau 1622 metais turėjo evangelikų reformatų bažnyčią. Katalikų bažnyčios globėjas buvo Žemaičių seniūnas Liackis, kurio vardu vietiniai gyventojai pavadino ir bažnyčią, ir pačią vietovę. Deja, pirmoji bažnyčia sudegė 1644 metais. Tačiau tai nesustabdė bendruomenės – dvarininkas pastatė naują, didesnę bažnyčią ir pakvietė du kunigus. Ši bažnyčia tapo svarbiu dvasiniu centru: nuo 1700 metų čia pradėtos rašyti krikšto metrikų knygos, o nuo 1706 metų – santuokų metrikų knygos.
1783 metai buvo dar vienas nelaimingas laikotarpis – bažnyčia vėl sudegė. Tačiau netrukus, 1785 metais, Adomas Gurskis rūpinosi naujos bažnyčios statyba. Nepaisant šių netekčių, Leckavos bendruomenė niekada nepasidavė. Net per Antrąjį pasaulinį karą, kai bažnyčia vėl buvo sunaikinta, parapijiečiai neprarado vilties.
Po karo sovietinės valdžios sąlygomis buvo sunku gauti leidimą naujai bažnyčiai statyti, tačiau grįžę tremtiniai ir kiti parapijiečiai rado būdų palaikyti savo tikėjimo vietą. 1955 metais kaime buvo pastatyta laikina bažnyčia iš jų lėšų. O 1958 metais, senoje vietoje, miestelyje, pagaliau išdygo nauja medinė bažnyčia.
Architektūros požiūriu, bažnyčia pasižymi stačiakampio planu ir bokšteliu, kuris suteikia jai papildomos elegancijos. Akmenų mūro tvora, supanti šventorių, prideda bažnyčiai solidumo ir istorinės vertės. Tai – ne tik maldos namai, bet ir vieta, kur susipina kartų patirtis, išlaikomos tradicijos bei stiprinama bendruomenės vienybė.
Apsilankymas Leckavos Šv. Lauryno bažnyčioje neabejotinai paliks gilų įspūdį kiekvienam, norinčiam pajusti praeities dvelksmą ir suprasti mažos, bet stiprios bendruomenės gyvenimo vingius.
Pirmoji katalikų bažnyčia Leckavoje buvo pastatyta 1630 metais, tačiau pati gyvenvietė jau 1622 metais turėjo evangelikų reformatų bažnyčią. Katalikų bažnyčios globėjas buvo Žemaičių seniūnas Liackis, kurio vardu vietiniai gyventojai pavadino ir bažnyčią, ir pačią vietovę. Deja, pirmoji bažnyčia sudegė 1644 metais. Tačiau tai nesustabdė bendruomenės – dvarininkas pastatė naują, didesnę bažnyčią ir pakvietė du kunigus. Ši bažnyčia tapo svarbiu dvasiniu centru: nuo 1700 metų čia pradėtos rašyti krikšto metrikų knygos, o nuo 1706 metų – santuokų metrikų knygos.
1783 metai buvo dar vienas nelaimingas laikotarpis – bažnyčia vėl sudegė. Tačiau netrukus, 1785 metais, Adomas Gurskis rūpinosi naujos bažnyčios statyba. Nepaisant šių netekčių, Leckavos bendruomenė niekada nepasidavė. Net per Antrąjį pasaulinį karą, kai bažnyčia vėl buvo sunaikinta, parapijiečiai neprarado vilties.
Po karo sovietinės valdžios sąlygomis buvo sunku gauti leidimą naujai bažnyčiai statyti, tačiau grįžę tremtiniai ir kiti parapijiečiai rado būdų palaikyti savo tikėjimo vietą. 1955 metais kaime buvo pastatyta laikina bažnyčia iš jų lėšų. O 1958 metais, senoje vietoje, miestelyje, pagaliau išdygo nauja medinė bažnyčia.
Architektūros požiūriu, bažnyčia pasižymi stačiakampio planu ir bokšteliu, kuris suteikia jai papildomos elegancijos. Akmenų mūro tvora, supanti šventorių, prideda bažnyčiai solidumo ir istorinės vertės. Tai – ne tik maldos namai, bet ir vieta, kur susipina kartų patirtis, išlaikomos tradicijos bei stiprinama bendruomenės vienybė.
Apsilankymas Leckavos Šv. Lauryno bažnyčioje neabejotinai paliks gilų įspūdį kiekvienam, norinčiam pajusti praeities dvelksmą ir suprasti mažos, bet stiprios bendruomenės gyvenimo vingius.
Галерея и ресурсы
Leckavos Šv. Lauryno bažnyčios varpas.