O kościele
Bažnyčios istorija prasideda dar XVI amžiuje, kai 1540 m. karalienė Bona nurodė vietos valstiečiams remti Palangos bažnyčią. Netrukus, 1579 m., jau buvo minimas ir pirmasis Palangos klebonas. Per šimtmečius šventovė patyrė daug pokyčių – ji buvo atstatoma ir perstatoma kelis kartus. Iki 1597 m. Palangoje stovėjo bažnyčia, pastatyta vietoje protestantų atimtos šventovės.
1767 metais čia buvo pastatyta medinė bažnyčia, kuri tarnavo parapijai daugiau nei šimtmetį. Tačiau dabartinė mūrinė bažnyčia, kurią šiandien galime matyti, buvo pastatyta 1898–1907 m. pagal architekto Karlo Eduardo Strandmano projektą. Statybos finansavimą užtikrino grafas Tiškevičius ir vietiniai parapijiečiai, vadovaujami klebono Juozapo Šniukštos.
Neogotikinė bažnyčia su kryžminio plano vienabokšte struktūra šiandien stebina lankytojus savo didingumu ir architektūriniais sprendimais. Jos interjeras taip pat ne mažiau įspūdingas: centrinis altorius, vargonai ir nuostabūs vitražai sukuria ypatingą atmosferą.
Vienas iš įdomesnių faktų apie bažnyčią yra tai, kad 2018 m. buvo atverta apžvalgos aikštelė jos bokšte, esanti 21 metro aukštyje. Nuo šios aikštelės atsiveria puiki panorama į visą Palangą ir Baltijos jūrą, kas pritraukia daugybę turistų.
Šventoriaus teritorijoje taip pat yra palaidoti keli žymūs asmenys, tarp jų Palangos klebonas monsinjoras Bronius Barauskas ir kunigas Kazimieras Prapuolenis. Šių žmonių veikla ir indėlis į parapijos gyvenimą yra reikšmingi ir verti prisiminimo.
Be to, verta paminėti, kad ant Birutės kalno, manoma, jau XVI a. buvo koplyčia. Net ir XIX a. viduryje, nepaisant Rusijos valdžios draudimų, vietiniai gyventojai sugebėjo išsaugoti šią šventovę, kuri tebestovi iki šiol.
Tai tik keletas žavių detalių apie Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią. Kiekvienas, apsilankęs šioje šventovėje, gali pajusti ne tik jos religinę, bet ir istorinę svarbą, susipažinti su turtinga Palangos parapijos istorija ir mėgautis architektūriniais šedevrais.
Galeria i zasoby
Nespalvotas, vertikalaus formato atvirukas, spausdintas rudos spalvos poligrafiniais dažais iš fotografijos. Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia. Bendras vaizdas iš šiaurės vakarų pusės. Nežinomas leidėjas. XX a. I ketv.
Matosi nuo Vytauto ir Kretingos gatvių pusės nufotografuotos Palangos katalikų parapijos bažnyčios nugarinis ir šoninis fasadai. Ji neogotikinė, vienbokštė, degto molio plytų mūro, su transeptu ir daugiakampe apside. Šventorių juosia to paties stiliaus tvora, mūryta iš degto molio plytų. Priešais šventorių – akmenimis grįsta Vytauto gatvė, kurioje stoviniuoja ir vaikšto žmonės. Dešinėje pusėje kyšo dviaukščio, tinkuoto mūro Palangos progimnazijos pastato kampas. Viršuje, dešinėje pusėje išspausdinta antraštė: „Palanga / Kataliku bažnyčia.“
Reversas tipinis, horizontalaus formato, skersinės ištisinės linijos padalintas į įrašo (siauresnis) ir adreso laukus. Adreso vietą žymi 4 punktyrinės išilginės linijos. Priešais apatinę liniją išspausdintas numeris: „U 93“.
Neogotikinė Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo bažnyčia pastatyta 1898–1907 m. vietoje senos medinės. Ją projektavo architektas Karlas Eduardas Strandmanas, statė – parapijiečiai. Trečdalį statybos išlaidų sumokėjo grafai Feliksas ir Antanina Sofija Tiškevičiai, likusias – klebono Juozapo Šniukštos vadovaujami parapijiečiai.
[Palangos Švč. Mergelės Marijos Emimo į dangų bažnyčia]
Meno Fotografija J. Stropus. Apie 1929.
Spaustuvės numeracija pašto ženklo rėmelio vietoje: W 500 29.