О церкви
Pievėnų Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia – tai ne tik religinės paskirties pastatas, bet ir kultūrinis bei architektūrinis paminklas, turintis gilias istorines šaknis. Ši medinė bažnyčia, įsikūrusi Pievėnų kaime, Mažeikių rajone, Telšių vyskupijoje, buvo pastatyta XVIII amžiaus pabaigoje, konkrečiai 1788 metais, Tirkšlių seniūno Felikso Važinskio iniciatyva.
Bažnyčia išsiskiria savo liaudiška architektūra. Jos forma primena tradicinį gyvenamąjį namą, o stačiakampio plano statinys papuoštas bokšteliu. Viduje įrengti trys altoriai, kurie suteikia interjerui ypatingo sakralumo. Prie bažnyčios stovi dviaukštė varpinė: apatinė jos dalis sumūryta iš akmenų, o viršutinė – apkalta stačiomis lentomis. Bažnyčios šventorių juosia akmenų mūro tvora, o netoliese kapinėse galima rasti kryžių su koplytėle ir Šv. Roko skulptūrą, kuri buvo atnaujinta 1954 metais.
Vienas iš unikalių Pievėnų bažnyčios ypatumų yra teatralizuotas velykžydžių ir sargybinių kareivių budėjimas per Šv. Velykas. Tai vienintelis toks paprotys Europoje, kurio autentika buvo atkurta 2005 metais pagal tarpukario ikonografiją. Ši tradicija pritraukia daugybę lankytojų ir tikinčiųjų, siekiančių pajusti senovės dvasią.
Bažnyčios šventoriuje kadaise augo įspūdinga liepa, kurios aukštis siekė 19 metrų, o skersmuo – 2,6 metro. Ji buvo paskelbta vietinės reikšmės gamtos paminklu 1986 metais. Deja, po audrų vienas iš dviejų kamienų nulūžo, o po to galiausiai buvo pašalintas ir likęs kamienas. Šiandien toje vietoje stovi koplytėlė, liudijanti apie praeities didybę ir gamtos jėgą.
Pievėnų Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia yra ne tik maldos namai, bet ir svarbus kultūros paveldo objektas, saugantis tiek architektūrinius, tiek etnografinius turtus. Apsilankymas čia leidžia ne tik prisiliesti prie religinės istorijos, bet ir pajusti Lietuvos kaimo dvasią.
Bažnyčia išsiskiria savo liaudiška architektūra. Jos forma primena tradicinį gyvenamąjį namą, o stačiakampio plano statinys papuoštas bokšteliu. Viduje įrengti trys altoriai, kurie suteikia interjerui ypatingo sakralumo. Prie bažnyčios stovi dviaukštė varpinė: apatinė jos dalis sumūryta iš akmenų, o viršutinė – apkalta stačiomis lentomis. Bažnyčios šventorių juosia akmenų mūro tvora, o netoliese kapinėse galima rasti kryžių su koplytėle ir Šv. Roko skulptūrą, kuri buvo atnaujinta 1954 metais.
Vienas iš unikalių Pievėnų bažnyčios ypatumų yra teatralizuotas velykžydžių ir sargybinių kareivių budėjimas per Šv. Velykas. Tai vienintelis toks paprotys Europoje, kurio autentika buvo atkurta 2005 metais pagal tarpukario ikonografiją. Ši tradicija pritraukia daugybę lankytojų ir tikinčiųjų, siekiančių pajusti senovės dvasią.
Bažnyčios šventoriuje kadaise augo įspūdinga liepa, kurios aukštis siekė 19 metrų, o skersmuo – 2,6 metro. Ji buvo paskelbta vietinės reikšmės gamtos paminklu 1986 metais. Deja, po audrų vienas iš dviejų kamienų nulūžo, o po to galiausiai buvo pašalintas ir likęs kamienas. Šiandien toje vietoje stovi koplytėlė, liudijanti apie praeities didybę ir gamtos jėgą.
Pievėnų Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia yra ne tik maldos namai, bet ir svarbus kultūros paveldo objektas, saugantis tiek architektūrinius, tiek etnografinius turtus. Apsilankymas čia leidžia ne tik prisiliesti prie religinės istorijos, bet ir pajusti Lietuvos kaimo dvasią.
Галерея и ресурсы
Stiklo negatyve fotografas įamžino medinę bažnyčią trijų ketvirčių rakursu. Religinio pastato fasadai apkalti stačiomis lentomis. Šoninėje sienoje keturi langai ir dvejos vienvėrės įėjimo durys, o galinėje – du langai ir dvivėrės durys. Pastato stogas dvišlaitis, dengtas skiedromis. Virš kraigo trys smailės su geležiniais kryžiais.