O kościele
Veiviržėnų Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia yra išskirtinis kultūros ir istorijos paminklas Klaipėdos rajone, Veiviržėnų miestelyje. Ši bažnyčia, pastatyta 1769 metais, išlaikė savo medinę konstrukciją ir atspindi liaudies architektūros formas su vyraujančiais baroko bruožais.
Bažnyčios istorija itin turtinga ir spalvinga. Pirmoji medinė bažnyčia čia buvo pastatydinta dar 1639 metais Rietavo seniūno iniciatyva. Po beveik pusės amžiaus, 1693 metais, šventovė buvo atstatyta. Per daugiau nei tris šimtmečius Veiviržėnų bažnyčiai teko patirti tiek natūralių, tiek žmogaus sukeltų negandų.
1769 metais pastatyta nauja bažnyčia tapo ne tik dvasiniu, bet ir visuomeniniu gyvenimo centru. Tuo metu ji priklausė Rietavo parapijai, o jau 1795 metais buvo įkurta atskira parapija. 1804 metais šalia bažnyčios buvo minima parapinė mokykla, o 1806 metais šiai šventovei priklausė ir Dūdinų kaimas. Bažnyčia buvo atstatyta 1882 metais po ilgus metus trukusių bandymo išlaikyti ją tinkamos būklės.
Veiviržėnų bažnyčią ne kartą niokojo audros ir gaisrai. 1930 metais siautus audrai nugriuvo bažnyčios bokštelis, tačiau jį netrukus pavyko atstatyti. Deja, 1937 metais sudegė varpinė. Pokario laikotarpiu bažnyčia taip pat patyrė sunkumų: 1946 metų pabaigoje buvo suimtas jos vikaras, buvęs Telšių kunigų seminarijos profesorius dr. Kazimieras Olšauskas. Jis buvo nuteistas 10 metų lagerio.
1982 metų liepos 28-osios naktį bažnyčia vėl nukentėjo – piktadariai apgadino didįjį altorių. Nepaisant visų šių sunkumų, bažnyčia išliko ir toliau tarnauja vietos bendruomenei.
Architektūriškai Veiviržėnų bažnyčia yra unikalus statinys. Ji turi laužyto stačiakampio plano formą su bokšteliu ir net septyniais altoriais, kurie puošia šį sakralinį pastatą. Šventoriaus tvora yra iš akmenų mūro, o jame stovi taip pat mūrinė varpinė, kuri papildomai prisideda prie šios šventovės grožio ir istorinio vertingumo.
Veiviržėnų Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia yra ne tik vietinės reikšmės kultūros paveldo objektas, bet ir svarbus liudijimas apie Lietuvos religijos ir kultūros raidą per amžius.
Bažnyčios istorija itin turtinga ir spalvinga. Pirmoji medinė bažnyčia čia buvo pastatydinta dar 1639 metais Rietavo seniūno iniciatyva. Po beveik pusės amžiaus, 1693 metais, šventovė buvo atstatyta. Per daugiau nei tris šimtmečius Veiviržėnų bažnyčiai teko patirti tiek natūralių, tiek žmogaus sukeltų negandų.
1769 metais pastatyta nauja bažnyčia tapo ne tik dvasiniu, bet ir visuomeniniu gyvenimo centru. Tuo metu ji priklausė Rietavo parapijai, o jau 1795 metais buvo įkurta atskira parapija. 1804 metais šalia bažnyčios buvo minima parapinė mokykla, o 1806 metais šiai šventovei priklausė ir Dūdinų kaimas. Bažnyčia buvo atstatyta 1882 metais po ilgus metus trukusių bandymo išlaikyti ją tinkamos būklės.
Veiviržėnų bažnyčią ne kartą niokojo audros ir gaisrai. 1930 metais siautus audrai nugriuvo bažnyčios bokštelis, tačiau jį netrukus pavyko atstatyti. Deja, 1937 metais sudegė varpinė. Pokario laikotarpiu bažnyčia taip pat patyrė sunkumų: 1946 metų pabaigoje buvo suimtas jos vikaras, buvęs Telšių kunigų seminarijos profesorius dr. Kazimieras Olšauskas. Jis buvo nuteistas 10 metų lagerio.
1982 metų liepos 28-osios naktį bažnyčia vėl nukentėjo – piktadariai apgadino didįjį altorių. Nepaisant visų šių sunkumų, bažnyčia išliko ir toliau tarnauja vietos bendruomenei.
Architektūriškai Veiviržėnų bažnyčia yra unikalus statinys. Ji turi laužyto stačiakampio plano formą su bokšteliu ir net septyniais altoriais, kurie puošia šį sakralinį pastatą. Šventoriaus tvora yra iš akmenų mūro, o jame stovi taip pat mūrinė varpinė, kuri papildomai prisideda prie šios šventovės grožio ir istorinio vertingumo.
Veiviržėnų Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia yra ne tik vietinės reikšmės kultūros paveldo objektas, bet ir svarbus liudijimas apie Lietuvos religijos ir kultūros raidą per amžius.
Galeria i zasoby
Šv. Apaštalo evangelisto Mato bažnyčia Veiviržėnuose.
Medinė bažnyčia su keturkampiu dviejų tarpsnių bokštu užfiksuota iš pagrindinio fasado pusės. Bažnyčios durys ir langai arkos formos.