O kościele
Sintautų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia stūkso Sintautų miestelyje, maždaug 8 km į pietvakarius nuo Šakių. Pirmoji koplyčia čia pastatyta 1641 m. Veliuonos valdovo Alberto Radvilos; po 1788 m. gaisro iškilusią bažnyčią 1800 m. konsekravo Vygrių vyskupas Mykolas Pranciškus Karpavičius. 1855–1863 m. klebonavęs Antanas Tatarė ją gerokai pagražino, tačiau už paramą 1863 m. sukilimui buvo ištremtas į Penzą ir į Lietuvą nebegrįžo.
1907 m. gaisrui sunaikinus senąją bažnyčią, imta statyti mūrinę: kertinis akmuo pašventintas 1913 m., o pirmosios pamaldos naujoje šventovėje aukotos 1922 m. gruodžio 8 d. 1944 m. rugpjūčio 13 d. vokiečių artilerija bažnyčią padegė ir stipriai apgriovė; sovietmečiu ji buvo atimta, o atstatyta ir iš naujo konsekruota tik 1995 m. rugpjūčio 26 d.
Tai neoromaninė, baltai tinkuoto mūro šventovė su dviem 48,7 m aukščio bokštais, trijų navų pseudobazilikos erdve ir modernizuotų neoromaninių formų altoriais. Interjerą puošia vitražai bei medinė skulptūra „Atmintis“, simbolizuojanti bažnyčios prisikėlimą.
1907 m. gaisrui sunaikinus senąją bažnyčią, imta statyti mūrinę: kertinis akmuo pašventintas 1913 m., o pirmosios pamaldos naujoje šventovėje aukotos 1922 m. gruodžio 8 d. 1944 m. rugpjūčio 13 d. vokiečių artilerija bažnyčią padegė ir stipriai apgriovė; sovietmečiu ji buvo atimta, o atstatyta ir iš naujo konsekruota tik 1995 m. rugpjūčio 26 d.
Tai neoromaninė, baltai tinkuoto mūro šventovė su dviem 48,7 m aukščio bokštais, trijų navų pseudobazilikos erdve ir modernizuotų neoromaninių formų altoriais. Interjerą puošia vitražai bei medinė skulptūra „Atmintis“, simbolizuojanti bažnyčios prisikėlimą.
Galeria i zasoby
Pamaldos Sintautų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje.
Mūrinė bažnyčia su dviem bokštais ir puošniu portalu viršuje, besibaigiančiu trikampiu frontonu, nufotografuota iš priekinio fasado pusės. Fasado centre, arkos formos nišoje, – nišelių arkada ir apskritas choro langas-rožė.