O kościele
Adutiškio Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia yra vienas iš šventųjų istorinių paminklų, stovinčių Adutiškio miestelyje, vos keli žingsniai nuo Baltarusijos sienos. Bažnyčia įsikūrusi gražioje vietovėje, Kamojos upelio dešiniajame krante, ir yra ne tik maldos namai, bet ir svarbus kultūrinis bei istorinis objektas.
Šios šventovės pradžia siekia 1608 metus, kai kanauninkas Stanislovas Kiška, vėliau tapęs Žemaičių vyskupu, paskyrė Adutiškio valdas Vilniaus kapitulai ir dovanojo Jankiškės palivarką. Tai pažymėjo pirmąją parapijos įkūrimo datą. Keletą amžių čia buvo medinė bažnyčia, kuri 1810 m. buvo nugriauta dėl prastos būklės. Vietoje jos prelatas Jonas Civinskas 1818–1826 m. pastatė naują mūrinę bažnyčią, tačiau laikui bėgant ir ši susidėvėjo.
XX a. pradžioje Adutiškyje klebonavęs Benediktas Krištaponis, rūpindamasis parapijos gerove, inicijavo naujos, tvirtesnės mūrinės bažnyčios statybas. Nors jau anksčiau buvo patvirtintas senosios bažnyčios plėtros projektas, netvirti pamatai vertė ieškoti kitų sprendimų. Tad dabartinė bažnyčia buvo pastatyta per 1904–1913 m. laikotarpį ir tapo pastovi Adutiškio bendruomenės dalimi.
Bažnyčios architektūra yra puikus istoristinio stiliaus pavyzdys. Ji yra stačiakampio plano, bazilikinė, su dviem bokštais. Viduje galima rasti tris navas, kur vidurinė yra dvigubai aukštesnė už šonines, o pilioriai suteikia interjerui didybės pojūtį. Šventoriaus tvora yra pagaminta iš akmenų mūro, kas dar labiau sustiprina viso komplekso istorinį charakterį.
Bažnyčios gyvenimas neatsiejamas nuo įvairių asmenybių ir istorinių įvykių. Tarp jų verta paminėti Aleksandrą Burbą, kuris 1889 m. buvo Adutiškio vikaras, ir Leoną Bielinį, kuris po Pirmojo pasaulinio karo įsteigė lietuvišką mokyklą, subūrė chorą ir organizavo dūdų orkestrą. Taip pat reikėtų prisiminti kleboną Julių Steponavičių, vėliau tapusį Vilniaus arkivyskupu, kuris 1954 m. suremontavo bažnyčios vidų.
Įdomu tai, kad bažnyčioje vykstančios pamaldos laikomos tiek lietuvių, tiek lenkų kalbomis, atspindintis šiandieninį Adutiškio bendruomenės daugiakalbį pobūdį bei kultūrinį paveldą.
Visa ši turtinga istorija ir architektūrinė savastis daro Adutiškio Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčią ypatinga vieta, kurioje susipina religinis, kultūrinis ir istoriniai kontekstai, kviečiantys aplankyti ir pasisemti ramybės bei įkvėpimo.
Šios šventovės pradžia siekia 1608 metus, kai kanauninkas Stanislovas Kiška, vėliau tapęs Žemaičių vyskupu, paskyrė Adutiškio valdas Vilniaus kapitulai ir dovanojo Jankiškės palivarką. Tai pažymėjo pirmąją parapijos įkūrimo datą. Keletą amžių čia buvo medinė bažnyčia, kuri 1810 m. buvo nugriauta dėl prastos būklės. Vietoje jos prelatas Jonas Civinskas 1818–1826 m. pastatė naują mūrinę bažnyčią, tačiau laikui bėgant ir ši susidėvėjo.
XX a. pradžioje Adutiškyje klebonavęs Benediktas Krištaponis, rūpindamasis parapijos gerove, inicijavo naujos, tvirtesnės mūrinės bažnyčios statybas. Nors jau anksčiau buvo patvirtintas senosios bažnyčios plėtros projektas, netvirti pamatai vertė ieškoti kitų sprendimų. Tad dabartinė bažnyčia buvo pastatyta per 1904–1913 m. laikotarpį ir tapo pastovi Adutiškio bendruomenės dalimi.
Bažnyčios architektūra yra puikus istoristinio stiliaus pavyzdys. Ji yra stačiakampio plano, bazilikinė, su dviem bokštais. Viduje galima rasti tris navas, kur vidurinė yra dvigubai aukštesnė už šonines, o pilioriai suteikia interjerui didybės pojūtį. Šventoriaus tvora yra pagaminta iš akmenų mūro, kas dar labiau sustiprina viso komplekso istorinį charakterį.
Bažnyčios gyvenimas neatsiejamas nuo įvairių asmenybių ir istorinių įvykių. Tarp jų verta paminėti Aleksandrą Burbą, kuris 1889 m. buvo Adutiškio vikaras, ir Leoną Bielinį, kuris po Pirmojo pasaulinio karo įsteigė lietuvišką mokyklą, subūrė chorą ir organizavo dūdų orkestrą. Taip pat reikėtų prisiminti kleboną Julių Steponavičių, vėliau tapusį Vilniaus arkivyskupu, kuris 1954 m. suremontavo bažnyčios vidų.
Įdomu tai, kad bažnyčioje vykstančios pamaldos laikomos tiek lietuvių, tiek lenkų kalbomis, atspindintis šiandieninį Adutiškio bendruomenės daugiakalbį pobūdį bei kultūrinį paveldą.
Visa ši turtinga istorija ir architektūrinė savastis daro Adutiškio Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčią ypatinga vieta, kurioje susipina religinis, kultūrinis ir istoriniai kontekstai, kviečiantys aplankyti ir pasisemti ramybės bei įkvėpimo.
Galeria i zasoby
Švč. Mergelės Marijos atlaidai Adutiškyje. Adutiškio bažnyčia.