About the Church
Kalesninkų Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia yra tikras architektūros ir istorijos perlas, įsikūręs Kalesninkų kaime, netoli Eišiškių. Ši bažnyčia ne tik žavi savo išvaizda, bet ir turi gilias istorines šaknis bei unikalų statybos stilių, kuris jungia neoromanines ir neogotikines tradicijas.
Šios bažnyčios istorija prasideda jau XVII a., kai 1643 metais Konstantinas Kuncevičius paskyrė karmelitams Kalesninkų dvarelį. Netrukus, 1676 metais, buvo pastatyta koplyčia, o po kelių dešimtmečių, 1703 metais, iškilo ir bažnyčia. Deja, XVIII a. pradžioje ši pirmoji bažnyčia buvo sunaikinta, tačiau 1714 metais pašventinta naujai pastatyta šventovė.
XIX amžiaus pradžioje Kalesninkuose veikė parapinė mokykla, tačiau 1832 metais caro valdžia uždarė karmelitų vienuolyną ir panaikino parapiją. Likusi be savo bažnyčios, bendruomenė 1838 metais ją perkėlė į Rodūnią. XIX amžiaus pabaigoje gyventojai vėl ėmė prašyti leidimo statyti naują bažnyčią, kurį gavo 1902 metais. Nuo tada prasidėjo naujos bažnyčios atkūrimo laikotarpis. 1906 metais parapija buvo oficialiai atkurta, o pirmaisiais klebono pareigas ėjo Mykolas Rudis, kuris labai rūpinosi tiek mokyklos, tiek bažnyčios statyba.
1905 metų liepos 11 dieną Vilniaus vyskupas E. Ropas pašventino kertinį akmenį naujai bažnyčiai, kuri buvo užbaigta ir šventinama 1922 metais. Nuo tada čia nuolat vyksta pamaldos lenkų ir lietuvių kalbomis.
Bažnyčios projektas buvo parengtas architekto Michailo Doboviko, o statybos darbus atliko Antonis Adamas Filipovičius-Dubovikas. Tai kryžminio plano, dvibokštė bazilika su pusapskrite apside. Bažnyčios viduje yra trys navos, atskirtos pilioriais, o skliautai suteikia interjerui ypatingo didingumo.
XX amžiaus viduryje klebonas Bronius Laurinavičius rūpinosi bažnyčios stogo perdengimu, o 2022 metais bendruomenė iškilmingai paminėjo bažnyčios 100-mečio jubiliejų.
Tai vieta, kur istorija ir dabartis susilieja į vieną, kviesdama lankytojus atrasti ne tik architektūros grožį, bet ir giluminę dvasinę reikšmę, kurią šis pastatas neša per šimtmečius.
Šios bažnyčios istorija prasideda jau XVII a., kai 1643 metais Konstantinas Kuncevičius paskyrė karmelitams Kalesninkų dvarelį. Netrukus, 1676 metais, buvo pastatyta koplyčia, o po kelių dešimtmečių, 1703 metais, iškilo ir bažnyčia. Deja, XVIII a. pradžioje ši pirmoji bažnyčia buvo sunaikinta, tačiau 1714 metais pašventinta naujai pastatyta šventovė.
XIX amžiaus pradžioje Kalesninkuose veikė parapinė mokykla, tačiau 1832 metais caro valdžia uždarė karmelitų vienuolyną ir panaikino parapiją. Likusi be savo bažnyčios, bendruomenė 1838 metais ją perkėlė į Rodūnią. XIX amžiaus pabaigoje gyventojai vėl ėmė prašyti leidimo statyti naują bažnyčią, kurį gavo 1902 metais. Nuo tada prasidėjo naujos bažnyčios atkūrimo laikotarpis. 1906 metais parapija buvo oficialiai atkurta, o pirmaisiais klebono pareigas ėjo Mykolas Rudis, kuris labai rūpinosi tiek mokyklos, tiek bažnyčios statyba.
1905 metų liepos 11 dieną Vilniaus vyskupas E. Ropas pašventino kertinį akmenį naujai bažnyčiai, kuri buvo užbaigta ir šventinama 1922 metais. Nuo tada čia nuolat vyksta pamaldos lenkų ir lietuvių kalbomis.
Bažnyčios projektas buvo parengtas architekto Michailo Doboviko, o statybos darbus atliko Antonis Adamas Filipovičius-Dubovikas. Tai kryžminio plano, dvibokštė bazilika su pusapskrite apside. Bažnyčios viduje yra trys navos, atskirtos pilioriais, o skliautai suteikia interjerui ypatingo didingumo.
XX amžiaus viduryje klebonas Bronius Laurinavičius rūpinosi bažnyčios stogo perdengimu, o 2022 metais bendruomenė iškilmingai paminėjo bažnyčios 100-mečio jubiliejų.
Tai vieta, kur istorija ir dabartis susilieja į vieną, kviesdama lankytojus atrasti ne tik architektūros grožį, bet ir giluminę dvasinę reikšmę, kurią šis pastatas neša per šimtmečius.