About the Church
Karkažiškės Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia – tai ne tik religinis pastatas, bet ir gyvas istorijos liudininkas. Įsikūrusi Karkažiškės kaime, netoli Pabradės, ši bažnyčia kupina istorinių įvykių ir architektūrinių detalių.
Pirmoji bažnyčia šioje vietoje buvo pastatyta dar XV amžiuje, kai ją įkūrė Jokūbas Nemirovičius. Jo duktė Jadvyga 1502 metais klebonijai dovanojo palivarką, kelias smukles ir kitą turtą, taip užtikrindama parapijos materialinį stabilumą. Vėliau, 1611 metais, Jarčevskis paskyrė Karkažiškę Vilniaus kunigų seminarijai, o 1670 metais prelatas Aleksandras Sapiega pasirūpino bažnyčios atstatymu.
Tačiau likimas šiai bažnyčiai nebuvo gailestingas – 1838 metais į ją trenkė žaibas, ir ji sudegė. Vis dėlto, parapijiečių pastangomis, bažnyčia buvo atstatyta, o dabartinė mūrinė struktūra iškilo 1913 metais. Deja, Sovietų valdžios laikais bažnyčia buvo uždaryta 1963 metais ir tik po Atgimimo bangos Lietuvoje, 1990 metais, ji vėl tapo veikiančia.
Bažnyčios architektūra atspindi neoromaninį stilių, kuris buvo populiarus XIX amžiaus pabaigoje ir XX amžiaus pradžioje. Pastatas yra kryžminio plano, vienabokštis, su originaliais fasado elementais, kurie suteikia jam ypatingo žavesio.
Pamaldos šioje bažnyčioje vyksta lenkų kalba, o ji priklauso Pabradės Švč. Mergelės Marijos, Šeimos Karalienės parapijai. Tai puikus pavyzdys, kaip istorija, architektūra ir religija susipina vienoje vietoje, sukurdamos unikalią atmosferą, kurioje galima pajusti praeities dvasią.
Bažnyčia yra ne tik maldos namai, bet ir svarbus kultūros paveldas, liudijantis apie daugelio kartų tikėjimą, atkaklumą ir bendruomeniškumą. Jos sienos saugo ne tik religines vertybes, bet ir pasakoja apie pergyventus iššūkius bei triumfus. Todėl kiekvienas apsilankymas Karkažiškėje tampa savotiška kelione laiku, leidžiančia prisiliesti prie Lietuvos istorijos bei kultūros lobynų.
Pirmoji bažnyčia šioje vietoje buvo pastatyta dar XV amžiuje, kai ją įkūrė Jokūbas Nemirovičius. Jo duktė Jadvyga 1502 metais klebonijai dovanojo palivarką, kelias smukles ir kitą turtą, taip užtikrindama parapijos materialinį stabilumą. Vėliau, 1611 metais, Jarčevskis paskyrė Karkažiškę Vilniaus kunigų seminarijai, o 1670 metais prelatas Aleksandras Sapiega pasirūpino bažnyčios atstatymu.
Tačiau likimas šiai bažnyčiai nebuvo gailestingas – 1838 metais į ją trenkė žaibas, ir ji sudegė. Vis dėlto, parapijiečių pastangomis, bažnyčia buvo atstatyta, o dabartinė mūrinė struktūra iškilo 1913 metais. Deja, Sovietų valdžios laikais bažnyčia buvo uždaryta 1963 metais ir tik po Atgimimo bangos Lietuvoje, 1990 metais, ji vėl tapo veikiančia.
Bažnyčios architektūra atspindi neoromaninį stilių, kuris buvo populiarus XIX amžiaus pabaigoje ir XX amžiaus pradžioje. Pastatas yra kryžminio plano, vienabokštis, su originaliais fasado elementais, kurie suteikia jam ypatingo žavesio.
Pamaldos šioje bažnyčioje vyksta lenkų kalba, o ji priklauso Pabradės Švč. Mergelės Marijos, Šeimos Karalienės parapijai. Tai puikus pavyzdys, kaip istorija, architektūra ir religija susipina vienoje vietoje, sukurdamos unikalią atmosferą, kurioje galima pajusti praeities dvasią.
Bažnyčia yra ne tik maldos namai, bet ir svarbus kultūros paveldas, liudijantis apie daugelio kartų tikėjimą, atkaklumą ir bendruomeniškumą. Jos sienos saugo ne tik religines vertybes, bet ir pasakoja apie pergyventus iššūkius bei triumfus. Todėl kiekvienas apsilankymas Karkažiškėje tampa savotiška kelione laiku, leidžiančia prisiliesti prie Lietuvos istorijos bei kultūros lobynų.