О церкви
Naujojo Daugėliškio Šv. Joakimo ir Onos bažnyčia – viena iš tų jaukių, medinių Lietuvos šventovių, kurios savo istorija ir architektūra prikausto tiek tikinčiuosius, tiek kultūros paveldo mylėtojus. Įsikūrusi Naujojo Daugėliškio kaime, netoli Ignalinos, ši bažnyčia buvo pastatyta 1889 metais ir nuo to laiko tapo svarbiu vietos dvasinio ir kultūrinio gyvenimo centru.
Bažnyčios istorija prasidėjo dar prieš kelis šimtmečius. Pirmoji bažnyčia šioje vietovėje buvo pastatyta 1511 metais Seniškyje, kuris yra už kelių kilometrų į šiaurę nuo dabartinės bažnyčios vietos. Vėliau, 1776 metais, ten buvo pastatyta nauja bažnyčia, tačiau ją nuniokojo gaisras 1915 metais. Po Pirmojo pasaulinio karo bažnyčia buvo atstatyta.
Senajame Daugėliškyje, esančiame netoli Naujojo Daugėliškio, Albertas Vaitiekus Goštautas 1526 metais pastatė parapinę bažnyčią, kuri vėliau buvo perstatyta ir remontuota keletą kartų. Tačiau 1886 metais bažnyčia sudegė, ir nors buvo planuota pastatyti mūrinę šventovę, caro valdžia tam leidimo nesuteikė. Todėl 1889 metais buvo pastatyta medinė bažnyčia Naujajame Daugėliškyje, kuriai vadovavo klebonas Jonas Burba – žinomas tautinio sąmoningumo žadintojas.
Ši medinė bažnyčia turi unikalią architektūrą. Ji yra stačiakampio plano, bazilikinė, su dviem bokštais. Pastatas išsiskiria gausybe medžio pjaustinių ornamentų, kurie puošia tiek bažnyčios išorę, tiek vidų. Viduje trys navos atskirtos stulpais, kurie papuošti drožinėtais akantų lapais. Centrinis altorius primena koplytėlę, dekoruotą ažūriniais medžio pjaustiniais, o presbiterijos sienų apatinė dalis marginta lietuviškais raštais.
Vargonų choro baliustrada taip pat yra ypatinga – masyvi, su smulkiais dantukais išpjaustinėtu karnizu. Visa bažnyčia yra originali savo puošyba ir spinduliuoja autentiškumu bei meile tradicijoms.
Bažnyčios šventorių juosia akmenų mūro tvora, o prie vartų stovi kryžius, liudijantis apie šios vietos ilgą ir turtingą istoriją. Tai vieta, kur susipina dvasinis paveldas ir tautinė kultūra, kviečianti sustoti, pamąstyti ir pajusti istorijos tėkmę.
Bažnyčios istorija prasidėjo dar prieš kelis šimtmečius. Pirmoji bažnyčia šioje vietovėje buvo pastatyta 1511 metais Seniškyje, kuris yra už kelių kilometrų į šiaurę nuo dabartinės bažnyčios vietos. Vėliau, 1776 metais, ten buvo pastatyta nauja bažnyčia, tačiau ją nuniokojo gaisras 1915 metais. Po Pirmojo pasaulinio karo bažnyčia buvo atstatyta.
Senajame Daugėliškyje, esančiame netoli Naujojo Daugėliškio, Albertas Vaitiekus Goštautas 1526 metais pastatė parapinę bažnyčią, kuri vėliau buvo perstatyta ir remontuota keletą kartų. Tačiau 1886 metais bažnyčia sudegė, ir nors buvo planuota pastatyti mūrinę šventovę, caro valdžia tam leidimo nesuteikė. Todėl 1889 metais buvo pastatyta medinė bažnyčia Naujajame Daugėliškyje, kuriai vadovavo klebonas Jonas Burba – žinomas tautinio sąmoningumo žadintojas.
Ši medinė bažnyčia turi unikalią architektūrą. Ji yra stačiakampio plano, bazilikinė, su dviem bokštais. Pastatas išsiskiria gausybe medžio pjaustinių ornamentų, kurie puošia tiek bažnyčios išorę, tiek vidų. Viduje trys navos atskirtos stulpais, kurie papuošti drožinėtais akantų lapais. Centrinis altorius primena koplytėlę, dekoruotą ažūriniais medžio pjaustiniais, o presbiterijos sienų apatinė dalis marginta lietuviškais raštais.
Vargonų choro baliustrada taip pat yra ypatinga – masyvi, su smulkiais dantukais išpjaustinėtu karnizu. Visa bažnyčia yra originali savo puošyba ir spinduliuoja autentiškumu bei meile tradicijoms.
Bažnyčios šventorių juosia akmenų mūro tvora, o prie vartų stovi kryžius, liudijantis apie šios vietos ilgą ir turtingą istoriją. Tai vieta, kur susipina dvasinis paveldas ir tautinė kultūra, kviečianti sustoti, pamąstyti ir pajusti istorijos tėkmę.
Галерея и ресурсы
Daugėliškio Šv. Joakimo ir Onos bažnyčios paveikslas.