O kościele
Norviliškių Švč. Mergelės Marijos Gailestingumo Motinos bažnyčia yra ypatinga vieta, kuri turi ilgą ir spalvingą istoriją. Norviliškių kaimas, esantis Šalčininkų rajone prie pat Baltarusijos sienos, tapo šios įstabios bažnyčios namais. Bažnyčia buvo pastatyta 1929 metais, tačiau jos šaknys siekia beveik keturis šimtmečius atgal.
Kaip bebūtų keista, pirmoji medinė bažnyčia Norviliškėse buvo pastatyta dar XVII a. pradžioje, kai Darata Zenovičiūtė-Šorcienė savo valdomus žemės plotus skyrė pranciškonams. Kartu su bažnyčia buvo įkurtas ir vienuolynas, kuris tapo svarbiu kultūriniu ir religinės veiklos centru regione. Per daugelį metų pranciškonai statė naujas bažnyčias, kūrė parapijas ir mokyklas. 1745 metais jie pastatė antrąją bažnyčią, o 1797 m. jau minima ir parapinė mokykla.
Deja, 1832 metais caro valdžia uždarė vienuolyną ir bažnyčią, o pastarąją nugriovė. Medžiagos išardytos bažnyčios buvo panaudotos Alšėnų cerkvės ir Norviliškių kareivinių statyboms. Tačiau nepaisant šių sunkumų, vietos bendruomenė neprarado vilties. Surviliškių parapijiečių lėšomis 1929 metais buvo pastatyta dabartinė bažnyčia.
Bažnyčia yra sudėtingos konfigūracijos, vienabokštė su penkiasiene apside ir bokšteliu. Centrinė nava yra dvigubai aukštesnė už šonines, kas suteikia pastatui ypatingą architektūrinį vaizdą. Bažnyčia taip pat pasižymi Zakopanės stiliaus bruožais, kurie yra būdingi Karpatų regiono medinei architektūrai. Prie bažnyčios stovi ir mūrinė varpinė, menanti XVII a. vidurį.
Nors pamaldos Norviliškių bažnyčioje laikomos tik lenkų kalba, ši vieta traukia ne tik vietos gyventojus, bet ir turistus bei piligrimus iš įvairių kraštų. Bažnyčia ne tik saugo senąsias tradicijas, bet ir primena apie ilgą bei sudėtingą regiono istoriją. Nepaisant visų iššūkių, Norviliškių Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, bažnyčia ir toliau išlieka reikšmingu dvasiniu šaltiniu ir kultūriniu paveldu.
Kaip bebūtų keista, pirmoji medinė bažnyčia Norviliškėse buvo pastatyta dar XVII a. pradžioje, kai Darata Zenovičiūtė-Šorcienė savo valdomus žemės plotus skyrė pranciškonams. Kartu su bažnyčia buvo įkurtas ir vienuolynas, kuris tapo svarbiu kultūriniu ir religinės veiklos centru regione. Per daugelį metų pranciškonai statė naujas bažnyčias, kūrė parapijas ir mokyklas. 1745 metais jie pastatė antrąją bažnyčią, o 1797 m. jau minima ir parapinė mokykla.
Deja, 1832 metais caro valdžia uždarė vienuolyną ir bažnyčią, o pastarąją nugriovė. Medžiagos išardytos bažnyčios buvo panaudotos Alšėnų cerkvės ir Norviliškių kareivinių statyboms. Tačiau nepaisant šių sunkumų, vietos bendruomenė neprarado vilties. Surviliškių parapijiečių lėšomis 1929 metais buvo pastatyta dabartinė bažnyčia.
Bažnyčia yra sudėtingos konfigūracijos, vienabokštė su penkiasiene apside ir bokšteliu. Centrinė nava yra dvigubai aukštesnė už šonines, kas suteikia pastatui ypatingą architektūrinį vaizdą. Bažnyčia taip pat pasižymi Zakopanės stiliaus bruožais, kurie yra būdingi Karpatų regiono medinei architektūrai. Prie bažnyčios stovi ir mūrinė varpinė, menanti XVII a. vidurį.
Nors pamaldos Norviliškių bažnyčioje laikomos tik lenkų kalba, ši vieta traukia ne tik vietos gyventojus, bet ir turistus bei piligrimus iš įvairių kraštų. Bažnyčia ne tik saugo senąsias tradicijas, bet ir primena apie ilgą bei sudėtingą regiono istoriją. Nepaisant visų iššūkių, Norviliškių Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, bažnyčia ir toliau išlieka reikšmingu dvasiniu šaltiniu ir kultūriniu paveldu.
Galeria i zasoby
Kompozicijoje – Norviliškių Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, bažnyčia.
Signuotas akvarele averso apatinėje dalyje dešinėje autoriaus parašu ir data: „78“, reverse pieštuku: „NARVELIŠKĖS / 1978. X. 23“
Norviliškių Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, bažnyčia.
Signuotas akvarele averso apatinėje dalyje kairėje autoriaus parašu ir data: „78“, reverse pieštuku: „NARVELIŠKĖS / 1978. X. 23“