Apie bažnyčią
Reškutėnų Šv. Izidoriaus bažnyčia yra ypatingas medinės architektūros pavyzdys, esantis Reškutėnų kaime, netoli Ignalinos. Ši bažnyčia, pastatyta 1924 metais, yra unikali savo liaudies architektūros formomis, kurios suteikia jai ypatingą žavesį ir autentiškumą.
Bažnyčios statyba buvo vietos gyventojų iniciatyva. Nuoširdžiomis pastangomis Vincas Petkūnas ir Vincas Lapėnas organizavo viską taip, kad koplyčia būtų pastatyta kuo greičiau. Jie kreipėsi į vyskupą su prašymu pašventinti koplyčią ir leisti joje laikyti pamaldas. Jų norai išsipildė: 1924 metų gegužės 18 dieną koplyčią pašventino Palūšės klebonas Petras Prunskis.
Per laiką ši koplyčia tapo neatsiejama vietos bendruomenės gyvenimo dalimi. Kaltanėnų kunigas kartą per mėnesį čia laikydavo pamaldas. Be religinės funkcijos, koplyčia atliko ir svarbų kultūrinį vaidmenį – „Ryto“ draugijos skyrius nuo 1918 iki 1934 metų išlaikė lietuvišką mokyklą, o nuo 1935 metų – skaityklą. 1927 metais įkurtas Šv. Kazimiero draugijos skyrius netgi pastatė Vytauto Didžiojo paminklą.
1940 metais buvo oficialiai įsteigta parapija, o klebonas Danielius Baužys 1944 metais pastatė kleboniją. Bažnyčia turėjo įvairius klebonus, tačiau ypač reikšminga figūra buvo Napoleonas Norkūnas, kuris čia tarnavo nuo 1970 iki 1984 metų. Jo gyvenimas buvo audringas – jis buvo kalinamas Karagandoje, tačiau nepaisant to, jis aktyviai gynė tikinčiųjų teises.
Architektūriškai bažnyčia labai primena tradicinį gyvenamąjį namą, su trisiene apside, žema šonine zakristija, prieangiu ir bokšteliu. Šventoriuje stovi žavi medinė varpinė, o šventoriaus tvora sumūryta iš lauko riedulių, kas suteikia vietai dar daugiau autentiškumo.
Apsilankę šioje bažnyčioje, galite apžiūrėti jos interjerą: altorių su Aušros Vartų Marijos paveikslu, vargonus, pagrindines duris bei medžio raižinius, kurie buvo sukurti bažnyčios 85 metų jubiliejui. Visos šios detalės kuria vieningą ir jaukią atmosferą, kviečiančią tiek maldai, tiek susikaupimui.
Reškutėnų Šv. Izidoriaus bažnyčia yra ne tik religijos, bet ir istorijos liudininkė, kuri pasakoja apie bendruomenės atsidavimą, tikėjimą ir kovą už savo vertybes.
Bažnyčios statyba buvo vietos gyventojų iniciatyva. Nuoširdžiomis pastangomis Vincas Petkūnas ir Vincas Lapėnas organizavo viską taip, kad koplyčia būtų pastatyta kuo greičiau. Jie kreipėsi į vyskupą su prašymu pašventinti koplyčią ir leisti joje laikyti pamaldas. Jų norai išsipildė: 1924 metų gegužės 18 dieną koplyčią pašventino Palūšės klebonas Petras Prunskis.
Per laiką ši koplyčia tapo neatsiejama vietos bendruomenės gyvenimo dalimi. Kaltanėnų kunigas kartą per mėnesį čia laikydavo pamaldas. Be religinės funkcijos, koplyčia atliko ir svarbų kultūrinį vaidmenį – „Ryto“ draugijos skyrius nuo 1918 iki 1934 metų išlaikė lietuvišką mokyklą, o nuo 1935 metų – skaityklą. 1927 metais įkurtas Šv. Kazimiero draugijos skyrius netgi pastatė Vytauto Didžiojo paminklą.
1940 metais buvo oficialiai įsteigta parapija, o klebonas Danielius Baužys 1944 metais pastatė kleboniją. Bažnyčia turėjo įvairius klebonus, tačiau ypač reikšminga figūra buvo Napoleonas Norkūnas, kuris čia tarnavo nuo 1970 iki 1984 metų. Jo gyvenimas buvo audringas – jis buvo kalinamas Karagandoje, tačiau nepaisant to, jis aktyviai gynė tikinčiųjų teises.
Architektūriškai bažnyčia labai primena tradicinį gyvenamąjį namą, su trisiene apside, žema šonine zakristija, prieangiu ir bokšteliu. Šventoriuje stovi žavi medinė varpinė, o šventoriaus tvora sumūryta iš lauko riedulių, kas suteikia vietai dar daugiau autentiškumo.
Apsilankę šioje bažnyčioje, galite apžiūrėti jos interjerą: altorių su Aušros Vartų Marijos paveikslu, vargonus, pagrindines duris bei medžio raižinius, kurie buvo sukurti bažnyčios 85 metų jubiliejui. Visos šios detalės kuria vieningą ir jaukią atmosferą, kviečiančią tiek maldai, tiek susikaupimui.
Reškutėnų Šv. Izidoriaus bažnyčia yra ne tik religijos, bet ir istorijos liudininkė, kuri pasakoja apie bendruomenės atsidavimą, tikėjimą ir kovą už savo vertybes.
Galerija ir ištekliai
Reškutėnų Šv. Izidoriaus bažnyčios fasadas.