Apie bažnyčią
Rudaminos Švč. Mergelės Marijos, Gerosios Patarėjos, bažnyčia – tai nuostabus medinės architektūros pavyzdys, įsikūręs vos 12 kilometrų į pietus nuo Vilniaus. Bažnyčia, pastatyta 1909 metais, stebina savo istoristiniu stiliumi ir neogotikos bei neoklasicizmo bruožais. Jos šventoriaus tvora, pastatyta iš akmenų mūro, dar labiau sustiprina šio statinio autentiškumą.
Bažnyčios priekis su dviem nevienodo aukščio bokštais dominuoja vietovėje, o vidus suskirstytas į tris navas, atskirtas kolonomis. Čia galima rasti net tris altorius, kurie sukuria ypatingą atmosferą kiekvienų pamaldų metu. Pamaldos vyksta tiek lenkų, tiek lietuvių kalbomis, kas leidžia aptarnauti plačią tikinčiųjų bendruomenę.
Įdomu tai, kad Rudaminoje parapija buvo įkurta dar iki 1500 metų. Pirmoji bažnyčia čia atsirado 1525 metais, kai jos rektorius buvo Jonas Domanovskis, vėliau tapęs Žemaičių vyskupu. 1730 metais klebono Juozapo Marševskio iniciatyva buvo pastatyta nauja bažnyčia, kurią 1832 metais suremontavo Mykolas Tiškevičius. XIX amžiuje Rudaminos apylinkės sulaukė ir stačiatikių šeimų, dėl ko 1866 metais katalikai buvo užrašyti stačiatikiais, o bažnyčia – paversta stačiatikių cerkve. Tačiau XX amžiaus pradžioje, 1907–1909 metais, buvo pastatyta dabartinė medinė bažnyčia, kuriai likimas lėmė tapti parapijos centru 1921 metais.
Be bažnyčios, parapijoje veikia ir kiti religiniai objektai – Juodšilių Palaimintojo Mykolo Sopočkos bažnyčia bei Skaidiškių Dievo Gailestingumo apaštalės šv. Faustinos koplyčia. Šie statiniai liudija apie gilias religines tradicijas ir gyvą tikėjimą šioje vietovėje.
Rudaminos Švč. Mergelės Marijos, Gerosios Patarėjos, bažnyčia – tai ne tik maldos namai, bet ir gyvas istorinis paminklas, pasakojantis apie šimtmečių senumo kovas, tikėjimą ir kultūrinį paveldą. Tai vieta, kurioje susilieja praeitis ir dabartis, kurioje kiekvienas gali atrasti dvasinę ramybę ir gilesnę istorijos pažintį.
Bažnyčios priekis su dviem nevienodo aukščio bokštais dominuoja vietovėje, o vidus suskirstytas į tris navas, atskirtas kolonomis. Čia galima rasti net tris altorius, kurie sukuria ypatingą atmosferą kiekvienų pamaldų metu. Pamaldos vyksta tiek lenkų, tiek lietuvių kalbomis, kas leidžia aptarnauti plačią tikinčiųjų bendruomenę.
Įdomu tai, kad Rudaminoje parapija buvo įkurta dar iki 1500 metų. Pirmoji bažnyčia čia atsirado 1525 metais, kai jos rektorius buvo Jonas Domanovskis, vėliau tapęs Žemaičių vyskupu. 1730 metais klebono Juozapo Marševskio iniciatyva buvo pastatyta nauja bažnyčia, kurią 1832 metais suremontavo Mykolas Tiškevičius. XIX amžiuje Rudaminos apylinkės sulaukė ir stačiatikių šeimų, dėl ko 1866 metais katalikai buvo užrašyti stačiatikiais, o bažnyčia – paversta stačiatikių cerkve. Tačiau XX amžiaus pradžioje, 1907–1909 metais, buvo pastatyta dabartinė medinė bažnyčia, kuriai likimas lėmė tapti parapijos centru 1921 metais.
Be bažnyčios, parapijoje veikia ir kiti religiniai objektai – Juodšilių Palaimintojo Mykolo Sopočkos bažnyčia bei Skaidiškių Dievo Gailestingumo apaštalės šv. Faustinos koplyčia. Šie statiniai liudija apie gilias religines tradicijas ir gyvą tikėjimą šioje vietovėje.
Rudaminos Švč. Mergelės Marijos, Gerosios Patarėjos, bažnyčia – tai ne tik maldos namai, bet ir gyvas istorinis paminklas, pasakojantis apie šimtmečių senumo kovas, tikėjimą ir kultūrinį paveldą. Tai vieta, kurioje susilieja praeitis ir dabartis, kurioje kiekvienas gali atrasti dvasinę ramybę ir gilesnę istorijos pažintį.
Galerija ir ištekliai
Atvirukas, nespalvotas. Pavaizduotas Rudaminos bažnyčios (Švč. Mergelės Marijos, Gerosios Patarėjos) projektas. Kitoje atviruko pusėje yra trumpa ištrauka iš evangelijos pagal Matą lenkų kalba. Taip pat yra spausdinta padėka už aukas bažnyčiai. Atviruką išleido E. Novickis.