About the Church
Vilniaus Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų bažnyčia – tai unikalus religinės architektūros paminklas, kuris per šimtmečius tapo svarbiu istorijos ir kultūros židiniu Vilniuje. Ši bažnyčia yra ne tik maldos namai, bet ir vieta, kur susipina įvairių epochų didybė bei skirtingų tautų tradicijos.
Istorija prasidėjo dar 1347 metais, kai dabartinės bažnyčios vietoje buvo pastatyta medinė stačiatikių cerkvė. Medinė struktūra ilgainiui užleido vietą mūrinei bažnyčiai, kurią 1514 metais fundavo Konstantinas Ostrogiškis po savo garsios pergalės Oršos mūšyje. Ši pergalė buvo reikšminga įvykis tiek Lietuvos, tiek Lenkijos Didžiosios Kunigaikštystės istorijoje, o bažnyčios pastatymas tapo šios pergalės simboliu.
XVI amžiaus pabaigoje bažnyčia buvo perduota unitams bazilijonams. Verta pažymėti, kad bazilijonai - tai vienuolinis ordinas, kilęs iš Rytų krikščioniškųjų tradicijų, jie atliko svarbų vaidmenį puoselėjant unitų (Graikų apeigų katalikų) tikėjimą bei kultūrą Lietuvoje.
Laikas keitė bažnyčios likimą. 1821 metais ji buvo uždaryta ir jos patalpose įkurta stačiatikių seminarija, kuri veikė iki 1919 metų, kai pastatas buvo perduotas katalikų šv. Vincento Pauliečio draugijai. Sovietmečiu, nuo 1940 iki 1991 metų, bažnyčia neveikė, tačiau nepriklausomybės atgavimo laikotarpiu ji vėl atgavo savo ankstesnę paskirtį ir buvo perduota Graikų apeigų katalikų bendruomenei. 1994 metais bažnyčia buvo priskirta šv. Juozapato bazilijonų ordinui Lietuvoje.
Architektūriškai bažnyčia ir jos aplinka ne mažiau įspūdingi nei jos istorija. Bažnyčia buvo statyta naudojant tinkuotą plytų mūrą, ir nors joje dominuoja baroko stilius, yra pastebimi ir renesanso bruožai. Greta bažnyčios stovi kvadratinio plano monumentali renesansinė varpinė, kuri prideda ansambliui ypatingos didybės. Į vienuolyno kiemą galima patekti pro puošnius vartus, kuriuos sukūrė garsus baroko meistras Kristupas Glaubicas.
Pamaldos šioje bažnyčioje vyksta ukrainiečių kalba, kas liudija apie gilias ir tvirtas sąsajas su ukrainiečių bendruomene. Tai taip pat primena, kad Vilnius visuomet buvo daugiakultūris miestas, į kurį sutilpdavo skirtingos tautos ir jų tradicijos.
Apsilankius šioje bažnyčioje, galima pajusti ne tik dvasingumo atmosferą, bet ir prisiliesti prie turtingos istorijos, kuri byloja apie didingas kovas, kultūrinius pokyčius ir žmonių tikėjimo kelią.
Istorija prasidėjo dar 1347 metais, kai dabartinės bažnyčios vietoje buvo pastatyta medinė stačiatikių cerkvė. Medinė struktūra ilgainiui užleido vietą mūrinei bažnyčiai, kurią 1514 metais fundavo Konstantinas Ostrogiškis po savo garsios pergalės Oršos mūšyje. Ši pergalė buvo reikšminga įvykis tiek Lietuvos, tiek Lenkijos Didžiosios Kunigaikštystės istorijoje, o bažnyčios pastatymas tapo šios pergalės simboliu.
XVI amžiaus pabaigoje bažnyčia buvo perduota unitams bazilijonams. Verta pažymėti, kad bazilijonai - tai vienuolinis ordinas, kilęs iš Rytų krikščioniškųjų tradicijų, jie atliko svarbų vaidmenį puoselėjant unitų (Graikų apeigų katalikų) tikėjimą bei kultūrą Lietuvoje.
Laikas keitė bažnyčios likimą. 1821 metais ji buvo uždaryta ir jos patalpose įkurta stačiatikių seminarija, kuri veikė iki 1919 metų, kai pastatas buvo perduotas katalikų šv. Vincento Pauliečio draugijai. Sovietmečiu, nuo 1940 iki 1991 metų, bažnyčia neveikė, tačiau nepriklausomybės atgavimo laikotarpiu ji vėl atgavo savo ankstesnę paskirtį ir buvo perduota Graikų apeigų katalikų bendruomenei. 1994 metais bažnyčia buvo priskirta šv. Juozapato bazilijonų ordinui Lietuvoje.
Architektūriškai bažnyčia ir jos aplinka ne mažiau įspūdingi nei jos istorija. Bažnyčia buvo statyta naudojant tinkuotą plytų mūrą, ir nors joje dominuoja baroko stilius, yra pastebimi ir renesanso bruožai. Greta bažnyčios stovi kvadratinio plano monumentali renesansinė varpinė, kuri prideda ansambliui ypatingos didybės. Į vienuolyno kiemą galima patekti pro puošnius vartus, kuriuos sukūrė garsus baroko meistras Kristupas Glaubicas.
Pamaldos šioje bažnyčioje vyksta ukrainiečių kalba, kas liudija apie gilias ir tvirtas sąsajas su ukrainiečių bendruomene. Tai taip pat primena, kad Vilnius visuomet buvo daugiakultūris miestas, į kurį sutilpdavo skirtingos tautos ir jų tradicijos.
Apsilankius šioje bažnyčioje, galima pajusti ne tik dvasingumo atmosferą, bet ir prisiliesti prie turtingos istorijos, kuri byloja apie didingas kovas, kultūrinius pokyčius ir žmonių tikėjimo kelią.
Gallery and Resources
Atvirukas. Vilnius. „WILNO. KOSCIOL I KLASZTOR O.O. BAZYLJANOW / FOT. J. BULHAK“. Išleido Lenkijos Geležinkeliečių Sąjungos „Ruch“ knygynas Varšuvoje. Vaizdas rudos spalvos. Atviruke Vilniaus Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų bažnyčia.