O kościele
### Istorinė apžvalga
Šv. Mikalojaus bažnyčia pirmą kartą paminėta 1387 m. Jogailos privilegijoje. Manoma, kad pirmoji šioje vietoje stovėjusi bažnyčia buvo pastatyta dar didžiojo kunigaikščio Gedimino laikais, kai į Vilnių atvykstantys pirkliai ir amatininkai turėjo savo maldos namus. Dabartinis raudonų plytų mūrinis pastatas iškilo XV a. Nuo to laiko bažnyčia daug kartų restauruota, tačiau ji išlaikė savo gotikinį stilių su vėlyvosios gotikos bruožais, kurie atsirado XVI a., kai medinės lubos buvo pakeistos mūriniais skliautais.
XVIII a. viduryje, po didelio gaisro, bažnyčia ilgai stovėjo be stogo, o jos sienos ir skliautai šalo. Atstačius šventovę, ją papuošė vėlyvojo baroko ir rokoko stiliaus elementai: nauji altoriai, vargonų choras bei langai. XIX a. pabaigoje lietuviai katalikai, siekdami turėti savo bendruomenės bažnyčią, pradėjo rūpintis apleista Šv. Mikalojaus bažnyčia. Dėl jų pastangų 1901 m. bažnyčia buvo perduota lietuvių bendruomenei ir tapo lietuviškos pamaldų vieta.
### Architektūra ir interjeras
Šv. Mikalojaus bažnyčia yra stačiakampio plano, vienabokštė, su trisienė apside ir zakristija, prijungta prie bažnyčios koridoriumi. Pastato fasadas dekoruotas smailiaarkėmis nišomis, o bažnyčios stogą dengia čerpės. Pagrindinį fasadą puošia laiptuotas trikampis frontonas, kuris yra viena iš labiausiai atpažįstamų šios šventovės detalių.
Viduje bažnyčia turi tris navas, kurias skiria keturios ant pjedestalų pastatytos aštuoniakampės kolonos, laikančios žvaigždiškus arba tinklinius gotikinius skliautus. Didysis altorius puošiamas kryžiumi, paauksuotais angelais ir šventųjų statulomis. Kairiajame šoniniame altoriuje ypatingą vietą užima XVI a. kaustytas Šv. Mikalojaus paveikslas, nutapytas ant medžio lentų.
Bažnyčioje taip pat galima pamatyti Vytauto Didžiojo biustą, sukurtą minint kunigaikščio 500-ąsias mirties metines. Biustas nulietas iš bronzos ir vaizduoja Vytautą su karūna, šarvais bei apsiaustu, kas suteikia šiai skulptūrai ypatingą didingumą.
### Svarbiausi įvykiai ir paveldas
Per savo ilgą istoriją Šv. Mikalojaus bažnyčia matė daugybę reikšmingų įvykių. 1812 m., per Napoleono kariuomenės žygį, bažnyčia buvo paversta sandėliu ir vėliau vėl remontuota. XX a. pradžioje, atkūrus bažnyčią lietuvių bendruomenei, joje pamaldos pradėtos laikyti lietuviškai, kas stiprino lietuvių tapatybę tuo metu lenkų dominuojamame Vilniuje.
Antrojo pasaulinio karo metu, vokiečių okupacijos metais, bažnyčia neteko dviejų paminklinių varpų, o parapijos namas buvo sunaikintas rusų bombardavimo metu. Nepaisant to, pokariu bažnyčia buvo su
Galeria i zasoby
Atvirukų rinkinys. „Lietuvos architektūros paminklai“ (lietuvių, rusų ir anglų kalbomis). Monochrominis. Ant viršelio šios nuotraukos: Pažaislio vienuolyno bažnyčia (Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia), Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika (be 1950 m. nugriautų skulptūrų), Vilniaus šv. Onos bažnyčia.
Kaunas, Valstybinė K. Požėlos spaustuvė. Pasirašyta spaudai 1957.X.4. LV 07308.
Fotografijos S. Šimanskio.
Rinkiniui priklauso 16 atvirukų.
Lietuvos TSR visasąjunginės reikšmės architektūros paminklai. Turinys:
Trakai. Pilis saloje. XIV–XV amž.
Vilnius. Gedimino pilies bokštas. XV amž.
Jurbarko rajonas. Gelgaudų pilis. Arch. P. Nonhardtas. XVI–XVII amž.
Jurbarko rajonas. Raudonės pilis. XVI–XIX amž.
Vilnius. Šv. Mikalojaus bažnyčia. XIV–XVIII amž.
Vilnius. Bernardinų bažnyčia. XVI amž.
Vilnius. Šv. Onos bažnyčia. XVI amž.
Kauno rajonas. Šv. Jono bažnyčia Zapyškyje. XVI amž.
Vilnius. Aušros (Medininkų) vartai. XVI amž.
Vilnius. Šv. Mykolo bažnyčia. XVI–XVII amž.
Kaunas. Rotušės rūmai. Arch. B. Chojnauskas ir J. Matekeris. XVI–XVIII amž.
Tytuvėnai. Šv. panos Marijos bažnyčia ir vienuolynas. XVII amž.
Vilnius. Šv. Teresės bažnyčia. XVII amž.
Vilnius. Šv. Petro ir Povilo bažnyčia. Arch. J. Zaora. XVII amž.
Kaunas. Pažaislio vienuolyno bažnyčia. Arch. L. Fredo. XVII amž.
Vilnius. Šv. Stanislovo katedra. Arch. L. Stuoka-Gucevičius. XVIII amž.
Sienos mozaikos projektas, skirtas Šiluvos Dievo Motinos koplyčiai Nacionalinėje Nekaltojo Prasidėjimo bazilikoje Vašingtone, JAV.
Vertikali, puslankiu viršuje užapvalinta kompozicija. Mozaikos projekto centre stovi šv. Kazimieras. Šventasis vaizduojamas jaunas, ilgais plaukais, juosmenį persijuosęs tautine juosta, dėvi ilgą karališką mantiją, pamuštą šermuonėlio kailiu. Vienoje rankoje laiko kryžių, kitoje – tris lelijas. Mozaikos apatinėje dalyje – Vilniaus miesto bažnyčios ir kiti Lietuvos istorijai svarbūs pastatai: Šv. Mikalojaus bažnyčia, Subačiaus vartai, Šv. Onos bažnyčia, Vilniaus katedra (Šv. vysk. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika) su varpine ir Šv. Kazimiero koplyčia, Aušros vartai, Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia, Vilniaus žemutinė pilis – Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai, Vilniaus aukštutinė pilis su Gedimino bokštu ant Gedimino kalno. Mozaikos centre kairėje – Didžiojo kunigaikščio Mindaugo krikšto scena. Aukščiau jojančių raitelių, karžygių scena, Vytis ir religinė scena. Fonas sudarytas iš įvairių geometrinių formų, tapytų nedideliais brūkšneliais.