About the Church
Koplyčios istorija prasideda XVII a., kai basieji karmelitai ėmė rūpintis Švč. Mergelės Marijos paveikslu, kuris ilgainiui tapo labai gerbiamu. 1668 metais Vilniaus magistratas šį paveikslą perdavė globoti Karmelitų ordinui ir leido virš vartų pastatyti medinę koplyčią, kuri buvo užbaigta 1671 metais. Deja, ši pirmoji koplyčia sudegė 1715 metais, tačiau netrukus jos vietoje buvo sumūryta nauja, kuri išsilaikė iki mūsų dienų.
1764 metais pastatyta zakristija, o apie 1789 metus architektas Pietras De Rosis suprojektavo koplyčios galeriją ir mūrinius laiptus, kurie buvo skirti patogesniam patekimui į šią šventą vietą. Koplyčia buvo rekonstruota 1829 metais, įgijusi vėlyvojo klasicizmo bruožų. Dar viena reikšminga rekonstrukcija vyko 1830–1840 metais, kuomet greta koplyčios buvo pastatyta arkinė galerija su antrojo aukšto langais.
1927–1932 metais koplyčia buvo atnaujinta, o 1976–1986 metų laikotarpiu atlikti restauravimo darbai padėjo išsaugoti šios ypatingos vietos autentiką. Vienas svarbiausių įvykių koplyčios istorijoje buvo 1993 metais, kai čia lankėsi popiežius Jonas Paulius II.
Svarbiausias koplyčios turtas – Švč. Mergelės Marijos paveikslas, tapytas ant 8 sujungtų ąžuolinių lentų. Manoma, kad jis buvo sukurtas apie 1520–1530 metus, kai Vilnius buvo apjuostas gynybine siena. Paveikslas buvo pertapytas XVII a. pabaigoje ir XVIII a. pradžioje, o vėliau, XVIII a. pabaigoje, jam buvo pagaminti sidabriniai paauksuoti aptaisai. Šis paveikslas sulaukė nemažai dėmesio iš dailininkų, jį restauravo Kanutas Ruseckas (apie 1840 m.) ir profesorius J. Rutkovskis (1927 m.). Paveikslas ypatingai pagerbtas 1927 metų liepos 2 dieną, kai buvo iškilmingai vainikuotas.
Vilniaus Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos koplyčia iki šiol traukia piligrimus ir turistus, siūlydama ne tik dvasingą patirtį, bet ir galimybę prisiliesti prie turtingos Lietuvos istorijos.
Gallery and Resources
Raižinyje vaizduojamas, manoma, 1620–1630 metais sukurtas stebuklingu laikomas Švč. Mergelės Marijos Gailestingumo Motinos paveikslas, esantis Vilniaus Aušros Vartų koplyčios altoriuje. Smulkios raižysenos, detalaus piešinio dviejų dalių kūrinio viršutinėje dalyje įkomponuotas nuo XVII a. stebuklais garsėjęs Švč. Mergelės Marijos atvaizdas, o apatinėje dalyje – Vilniaus miesto vaizdas su Aušros Vartų koplyčia ir prie jos besimeldžiančiais žmonėmis. Nuo gaisrų ir karų saugojusi Švč. Mergelė Marija vaizduojama tamsiame fone su apkaustais – metalo drabužiais ir dviem karūnomis bei saule su žvaigždėmis – Nekaltai Pradėtosios atributais, reiškiančiais Dievo malonių perteklių. Raižinio rėmelį apatinės dalies kampuose ir viršutinės dalies centre puošia akanto lapų girliandos ir Marijos monograma. Švč. Mergelė Marija Gailestingumo Motina Lietuvoje laikoma viso krašto globėja, santarvės palaikytoja.
Iš Jono Kazimiero Vilčinskio „Vilniaus albumo“ (1846–1856). Serija IV, 2 sąs., graveris Antonis Oleščinskis (1794–1879). P. Galaunės įsigytas Vilniuje apie 1942 m.
Aprašė Miglė Banytė
Nespalvota, vertikalaus formato, siužetinė nuotrauka. Nufotografuota Vilniaus Aušros Vartų Švč. M. Marijos, Gailestingumo Motinos koplyčia. Vaizdas nuo Didžiosios g. pusės XIX a. pab. I plane kairėje pusėje – Šv. Teresės bažnyčia, dešinėje – 2–3 aukštų dviaukščiai namai. II plane – Aušros Vartų koplyčia. Nuotrauka priklijuota prie balto kartono suapvalintais kampais. Reverse pieštuku lenkų k. įrašyta: „Ostrobrama“.
Aušros vartų koplyčia pastatyta XVIII a. vietoje sudegusios medinės. Joje esantis Švč. Mergelės Marijos paveikslas kaip stebuklingas garbinamas nuo XVII a.
Aušros vartų koplyčioje 1887 m. įvyko Kretingos dvarininko Aleksandro Tiškevičiaus (1864–1945) ir Marijos Puslovskos (1866–1939) santuoka.