Apie bažnyčią
Vilniaus Dievo Apvaizdos bažnyčia yra viena iš tų šventovių, kurios istorija kupina permainų ir įvairių nuotykių. Įsikūrusi Vilniuje, netoli Vilkpėdės, ši bažnyčia jau daugiau nei šimtmetį tarnauja tiek vietos gyventojams, tiek miesto svečiams.
Bažnyčia buvo pastatyta 1913 metais ir tapo Švč. Jėzaus Širdies parapijos filija. Šis mūrinis statinys, suprojektuotas žymaus architekto Antoni Wiwulski, pasižymi neogotikiniu stiliumi – tai galima atpažinti iš stačiakampio plano, bokštelių bei vienanavės struktūros. Projekto autorius Augustas Kleinas taip pat nusipelnė pagyrimo už savo indėlį į šios bažnyčios architektūrinį grožį.
Nuo 1927 metų bažnyčia priklausė vienuoliams saleziečiams, tačiau netrukus jos likimas pasikeitė. Sovietmečiu, 1948 metais, bažnyčia buvo uždaryta ir perduota valstybiniam dramos teatrui. Ji virto dekoracijų sandėliu, ir tikintieji prarado galimybę lankytis savo maldos namuose. Tačiau tai nebuvo paskutinis šios bažnyčios transformacijos etapas.
1960 metais Ministrų Tarybos nutarimu Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia buvo uždaryta, o tikintiesiems grąžinta Dievo Apvaizdos bažnyčia. Nuo 1961 metų čia vėl pradėtos laikyti pamaldos, kurios vyksta lietuvių ir lenkų kalbomis, tad kiekvienas tikintysis gali jaustis išgirstas ir suprastas.
Bažnyčia turi ypatingą aurą, kurią sustiprina neogotikinė architektūra: bokšteliai, apsidė ir mūriniais stulpais aptverta šventoriaus tvora kuria savitą atmosferą. Tai nėra tik pastatas – tai istorijos ir dvasingumo liudytojas, kuris pergyveno daug sunkumų ir iššūkių, bet vis vien išliko svarbia vieta Vilniaus bendruomenei.
Šiandien Dievo Apvaizdos bažnyčia ne tik tarnauja kaip maldos namai, bet ir yra kultūros paveldo objektas, traukiantis tiek vietinius, tiek turistus. Apsilankius joje, galima pajusti skirtingų epochų dvasią ir suvokti, kaip stipriai religija gali paveikti ir formuoti visuomenės gyvenimą.
Bažnyčia buvo pastatyta 1913 metais ir tapo Švč. Jėzaus Širdies parapijos filija. Šis mūrinis statinys, suprojektuotas žymaus architekto Antoni Wiwulski, pasižymi neogotikiniu stiliumi – tai galima atpažinti iš stačiakampio plano, bokštelių bei vienanavės struktūros. Projekto autorius Augustas Kleinas taip pat nusipelnė pagyrimo už savo indėlį į šios bažnyčios architektūrinį grožį.
Nuo 1927 metų bažnyčia priklausė vienuoliams saleziečiams, tačiau netrukus jos likimas pasikeitė. Sovietmečiu, 1948 metais, bažnyčia buvo uždaryta ir perduota valstybiniam dramos teatrui. Ji virto dekoracijų sandėliu, ir tikintieji prarado galimybę lankytis savo maldos namuose. Tačiau tai nebuvo paskutinis šios bažnyčios transformacijos etapas.
1960 metais Ministrų Tarybos nutarimu Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia buvo uždaryta, o tikintiesiems grąžinta Dievo Apvaizdos bažnyčia. Nuo 1961 metų čia vėl pradėtos laikyti pamaldos, kurios vyksta lietuvių ir lenkų kalbomis, tad kiekvienas tikintysis gali jaustis išgirstas ir suprastas.
Bažnyčia turi ypatingą aurą, kurią sustiprina neogotikinė architektūra: bokšteliai, apsidė ir mūriniais stulpais aptverta šventoriaus tvora kuria savitą atmosferą. Tai nėra tik pastatas – tai istorijos ir dvasingumo liudytojas, kuris pergyveno daug sunkumų ir iššūkių, bet vis vien išliko svarbia vieta Vilniaus bendruomenei.
Šiandien Dievo Apvaizdos bažnyčia ne tik tarnauja kaip maldos namai, bet ir yra kultūros paveldo objektas, traukiantis tiek vietinius, tiek turistus. Apsilankius joje, galima pajusti skirtingų epochų dvasią ir suvokti, kaip stipriai religija gali paveikti ir formuoti visuomenės gyvenimą.
Architektūra
Pastatyta
1913 m. (113 metai)
Architektūrinis stilius
neogotika
Statybinė medžiaga
Šv. Mišių laikas
I-VI: 17.30 PL, 19.00 LT
VII: 8.30 PL, 10.00 LT, 11.30 LT (vaikams), 13.00 PL, 19.00 LT (jaunimui)
VII: 8.30 PL, 10.00 LT, 11.30 LT (vaikams), 13.00 PL, 19.00 LT (jaunimui)
Daugiau informacijos
Google Maps
Rodyti žemėlapyje
Waze
Rodyti žemėlapyje
Apple Maps
Rodyti žemėlapyje
Wikipedia
Skaityti daugiau
Galerija ir ištekliai
Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčia – vėlyvojo baroko pastatas. Prie jos pietvakarinio šono – Apvaizdos koplyčia. Vaizde – koplyčios altoriaus fragmentas. Altorius masyvus, plastiškumo suteikia voliutos.
Aprašė Aldona Rudzevičienė
Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčia – vėlyvojo baroko pastatas. Vaizde – Dievo Apvaizdos koplyčios altorinis paveikslas.
Aprašė Aldona Rudzevičienė