O kościele
Vilniaus Visų Šventųjų bažnyčia – tai viena iš įspūdingiausių ir istoriškai svarbiausių Vilniaus senamiesčio sakralinių pastatų. Pastatyta dar 1631 metais, ji puikiai atspindi ankstyvojo baroko architektūros stilių su kai kuriais renesanso bruožais.
Bažnyčia buvo statoma dešimtmetį (1620-1630 m.) Vaitiekaus Chludžinskio, Lietuvos didžiojo kunigaikščio sekretoriaus, iniciatyva ir lėšomis. Statinys buvo pavestas senosios regulos karmelitams, kurie apgyvendino vienuolynui pritaikytus senesnius namus ir integravo juos į naują kompleksą. Deja, bažnyčiai ne kartą teko patirti nelaimes – 1655 metais ji nukentėjo nuo gaisro, tačiau jau po kelerių metų, 1661-aisiais, buvo sėkmingai atstatyta.
XVIII amžiuje vienuolyno ir bažnyčios kompleksas buvo papildytas: 1743 metais pastatyta varpinė ir zakristija, virš kurios įrengta biblioteka. Vienuolio Antano Šperkovičiaus dėka atsirado refektorius, o interjero skulptūras sukūrė garsus to meto menininkas A. Šelis.
Bažnyčios gyvenimas buvo sudėtingas ne tik dėl gaisrų – 1812 metais Napoleono kariuomenė sukėlė nemažai nuostolių: kariai sunaikino suolus ir klausyklas, o vienuolyne įkurdino ligoninę. Nors 1823 metais bažnyčia buvo atnaujinta, per laiką ji vėl kentėjo – XIX a. pabaigoje nugriauta šventoriaus tvora, o vėliau, 1885-aisiais, uždarytas ir pats vienuolynas, pastate įrengiant butus.
XX amžiaus pradžioje, 1902 metais, klebonas L. Čiudovskis inicijavo bažnyčios freskų atnaujinimą, tačiau netrukus prasidėjo lietuvių ir lenkų konfliktai dėl pamokslų kalbos. Pirmasis lietuviškas pamokslas čia nuskambėjo tik 1908 metais.
Viena tamsesnių istorijos dalių – 1948 metais bažnyčia buvo uždaryta ir paversta bakalėjinių prekių sandėliu. Laimei, 1967-1975 metais bažnyčia buvo restauruota pagal architektės Aldonos Švabauskienės projektą, o 1991-aisiais ji grąžinta tikintiesiems ir vėl tapo maldos namais.
Architektūriškai Vilniaus Visų Šventųjų bažnyčia yra be bokštinė, kryžminio plano trinavė bazilika su trisiene apside. Prie jos stovi penkių tarpsnių rokoko stiliaus mūrinė varpinė. Bažnyčios viduje galima rasti net 19 altorių, kas dar labiau sustiprina jos unikalumą ir didybę.
Nors Visų Šventųjų bažnyčia per šimtmečius patyrė daug sunkumų, šiandien ji išlieka svarbiu kultūros ir istorijos objektu, simbolizuojančiu Vilniaus miesto dvasią ir istoriją.
Bažnyčia buvo statoma dešimtmetį (1620-1630 m.) Vaitiekaus Chludžinskio, Lietuvos didžiojo kunigaikščio sekretoriaus, iniciatyva ir lėšomis. Statinys buvo pavestas senosios regulos karmelitams, kurie apgyvendino vienuolynui pritaikytus senesnius namus ir integravo juos į naują kompleksą. Deja, bažnyčiai ne kartą teko patirti nelaimes – 1655 metais ji nukentėjo nuo gaisro, tačiau jau po kelerių metų, 1661-aisiais, buvo sėkmingai atstatyta.
XVIII amžiuje vienuolyno ir bažnyčios kompleksas buvo papildytas: 1743 metais pastatyta varpinė ir zakristija, virš kurios įrengta biblioteka. Vienuolio Antano Šperkovičiaus dėka atsirado refektorius, o interjero skulptūras sukūrė garsus to meto menininkas A. Šelis.
Bažnyčios gyvenimas buvo sudėtingas ne tik dėl gaisrų – 1812 metais Napoleono kariuomenė sukėlė nemažai nuostolių: kariai sunaikino suolus ir klausyklas, o vienuolyne įkurdino ligoninę. Nors 1823 metais bažnyčia buvo atnaujinta, per laiką ji vėl kentėjo – XIX a. pabaigoje nugriauta šventoriaus tvora, o vėliau, 1885-aisiais, uždarytas ir pats vienuolynas, pastate įrengiant butus.
XX amžiaus pradžioje, 1902 metais, klebonas L. Čiudovskis inicijavo bažnyčios freskų atnaujinimą, tačiau netrukus prasidėjo lietuvių ir lenkų konfliktai dėl pamokslų kalbos. Pirmasis lietuviškas pamokslas čia nuskambėjo tik 1908 metais.
Viena tamsesnių istorijos dalių – 1948 metais bažnyčia buvo uždaryta ir paversta bakalėjinių prekių sandėliu. Laimei, 1967-1975 metais bažnyčia buvo restauruota pagal architektės Aldonos Švabauskienės projektą, o 1991-aisiais ji grąžinta tikintiesiems ir vėl tapo maldos namais.
Architektūriškai Vilniaus Visų Šventųjų bažnyčia yra be bokštinė, kryžminio plano trinavė bazilika su trisiene apside. Prie jos stovi penkių tarpsnių rokoko stiliaus mūrinė varpinė. Bažnyčios viduje galima rasti net 19 altorių, kas dar labiau sustiprina jos unikalumą ir didybę.
Nors Visų Šventųjų bažnyčia per šimtmečius patyrė daug sunkumų, šiandien ji išlieka svarbiu kultūros ir istorijos objektu, simbolizuojančiu Vilniaus miesto dvasią ir istoriją.
Galeria i zasoby
Vilniaus vaizdas. Visų Šventųjų bažnyčia, Bazilionų vienuolynas, rusų cerkvė ir sena miesto siena. Perfotografuotas grafikos (?) kūrinys.