About the Church
Vilniaus Šventosios Dvasios bažnyčia, dažnai vadinama Vilniaus Dominikonų bažnyčia, yra viena iš labiausiai įspūdingų ir istoriškai reikšmingų šventovių Vilniaus senamiestyje. Jos istorija siekia net viduramžius, o architektūra bei vidinis dekoras atskleidžia turtingą meninį paveldą.
Pirmoji bažnyčia ar koplyčia šioje vietoje, manoma, buvo pastatyta dar 1323 metais. Vėliau, 1408 metais, pradėta statyti gotikinė bažnyčia, kuri 1441 m. buvo išplėsta ir tapo parapine bažnyčia. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro iniciatyva 1501 metais čia buvo pastatyta mūrinė bažnyčia ir ji perduota dominikonų vienuolynui, kuris tuo metu įsikūrė netoliese.
Deja, XVIII a. miestą siautę gaisrai neaplenkė ir šios šventovės. 1610 ir 1655 m. ugnis smarkiai nuniokojo bažnyčią ir vienuolyną, tačiau jie buvo atstatyti ir rekonstruoti 1679–1688 metais. Svarbiausi šie darbai vyko valdant vienuolyno viršininkui Mykolui Vainilavičiui. Dar vėlesniais metais, po daugybės kitų gaisrų, iki 1770 metų bažnyčia buvo visiškai atstatyta ir išplėsta – jos bokštai, kupolas, choras, altoriai ir portalas įgavo naują vaizdą.
1812 metais Napoleono kariuomenės invazijos metu buvo apnaikintas bažnyčios vidus, paimti vertingiausi liturginiai reikmenys. Bažnyčia vėl buvo suremontuota tik 1813–1815 metais. 1844 metais vienuolynas buvo uždarytas, o bažnyčia tapo parapine. Vienuolyno patalpose buvo įkurtos įvairios miesto įstaigos, įskaitant kalėjimą, kuriame buvo kalinami 1863 metų sukilimo dalyviai.
Bažnyčios rūsiuose yra išlikę žmonių palaikai, kurie, kaip manoma, yra karų ar epidemijų aukos. 2011 metais rūsiuose saugotas mumijas apžiūrėjo antropologų ir archeologų komanda, vadovaujama profesoriaus Rimanto Jankausko. Jie rado 23 mumijas, tarp kurių buvo ir vyrų, moterų, ir vaikų.
Bažnyčia yra puikus vėlyvojo baroko architektūros pavyzdys. Ji suprojektuota lotyniško kryžiaus plano, dvibokštė, su elipsiniu kupolu. Viduje yra trys navos, atskirtos pilioriais ir dengtos cilindriniais skliautais. Ypatingą dėmesį traukia 16 altorių ir XVIII a. vargonai, kurie laikomi vienais seniausių Lietuvoje.
Vilniaus Šventosios Dvasios bažnyčia ne tik stebina savo grožiu ir architektūra, bet ir byloja apie ilgą bei sudėtingą miesto istoriją, kurioje susipina religiniai, kultūriniai ir socialiniai aspektai.
Pirmoji bažnyčia ar koplyčia šioje vietoje, manoma, buvo pastatyta dar 1323 metais. Vėliau, 1408 metais, pradėta statyti gotikinė bažnyčia, kuri 1441 m. buvo išplėsta ir tapo parapine bažnyčia. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro iniciatyva 1501 metais čia buvo pastatyta mūrinė bažnyčia ir ji perduota dominikonų vienuolynui, kuris tuo metu įsikūrė netoliese.
Deja, XVIII a. miestą siautę gaisrai neaplenkė ir šios šventovės. 1610 ir 1655 m. ugnis smarkiai nuniokojo bažnyčią ir vienuolyną, tačiau jie buvo atstatyti ir rekonstruoti 1679–1688 metais. Svarbiausi šie darbai vyko valdant vienuolyno viršininkui Mykolui Vainilavičiui. Dar vėlesniais metais, po daugybės kitų gaisrų, iki 1770 metų bažnyčia buvo visiškai atstatyta ir išplėsta – jos bokštai, kupolas, choras, altoriai ir portalas įgavo naują vaizdą.
1812 metais Napoleono kariuomenės invazijos metu buvo apnaikintas bažnyčios vidus, paimti vertingiausi liturginiai reikmenys. Bažnyčia vėl buvo suremontuota tik 1813–1815 metais. 1844 metais vienuolynas buvo uždarytas, o bažnyčia tapo parapine. Vienuolyno patalpose buvo įkurtos įvairios miesto įstaigos, įskaitant kalėjimą, kuriame buvo kalinami 1863 metų sukilimo dalyviai.
Bažnyčios rūsiuose yra išlikę žmonių palaikai, kurie, kaip manoma, yra karų ar epidemijų aukos. 2011 metais rūsiuose saugotas mumijas apžiūrėjo antropologų ir archeologų komanda, vadovaujama profesoriaus Rimanto Jankausko. Jie rado 23 mumijas, tarp kurių buvo ir vyrų, moterų, ir vaikų.
Bažnyčia yra puikus vėlyvojo baroko architektūros pavyzdys. Ji suprojektuota lotyniško kryžiaus plano, dvibokštė, su elipsiniu kupolu. Viduje yra trys navos, atskirtos pilioriais ir dengtos cilindriniais skliautais. Ypatingą dėmesį traukia 16 altorių ir XVIII a. vargonai, kurie laikomi vienais seniausių Lietuvoje.
Vilniaus Šventosios Dvasios bažnyčia ne tik stebina savo grožiu ir architektūra, bet ir byloja apie ilgą bei sudėtingą miesto istoriją, kurioje susipina religiniai, kultūriniai ir socialiniai aspektai.
Gallery and Resources
Vilniaus Šventosios Dvasios (Dominikonų) bažnyčia, vienuolynas ir miesto panorama.
Vilniaus Šventosios Dvasios (dominikonų) bažnyčia – baroko stiliaus pastatas. Bažnyčios interjere gausu meno kūrinių. Vaizde – netoli pagrindinio įėjimo, ant vidurinės navos pilioriaus, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro nuodėmklausio klebono Mykolo Korčako portretas.
Aprašė Aldona Rudzevičienė