О церкви
Bažnyčios statybos prašymai siekia dar XX amžiaus pradžią, kai 1907 m. buvo parengtas naujos mūrinės bažnyčios projektas, kurį sukūrė inžinierius Vaclovas Michnevičius. Projektas buvo patvirtintas 1909 m., o jau 1911 m. prasidėjo statybos darbai, kuriais rūpinosi šv. Rapolo bažnyčios klebonas J. Adamavičius. Tačiau Pirmasis pasaulinis karas sustabdė statybas, kurios atsinaujino tik po karo.
1922 m. buvo įkurta parapija, ir pirmuoju jos klebonu tapo Anicetas Butkevičius. Nepaisant to, kad bažnyčia nebuvo visiškai užbaigta, 1925 m. joje pradėtos laikyti pamaldos, tačiau bokštai taip ir liko neišmūryti. Iki 1940 m. lietuviškos pamaldos nebuvo laikomos, o 1942 m. parapijoje buvo surašyta apie 2800 lietuvių. Po Antrojo pasaulinio karo bažnyčia buvo suremontuota, o 1956 m. ją konsekravo vyskupas Julijonas Steponavičius. Vėliau, nuo 1970 iki 1990 m., parapiją administravęs Stasys Lidys prisidėjo prie bažnyčios ir jos aplinkos puošybos darbų.
Įdomu tai, kad šioje bažnyčioje darbavosi ir tėvai marijonai, tarp jų buvo St. Puidokas MIC, T. Miliauskas MIC, V. Aliulis MIC, P. Vaitonis MIC, ir P. Chudzik MIC. Šiuo metu bažnyčioje tarnauja keli kunigai, tarp jų klebonas V. Rapalis, kun. V. V. Kudriasov, kun. R. L. Liutkevičius ir kun. R. A. Volskis.
Architektūriniu požiūriu, bažnyčia yra puikus istorizmo ir neoromanikos stilių derinys. Ji stačiakampio plano, bebokštė, trinavė, o jos fasadus puošia šventųjų skulptūros, kurios suteikia pastatui ypatingo iškilmingumo. Nors bažnyčia neturi bokštų, jos architektūrinės formos bei detalės atspindi to laikotarpio stilistines tendencijas.
Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia ne tik dvasinio gyvenimo centras, bet ir svarbus Vilniaus kultūros ir istorijos paminklas. Kiekvienas apsilankymas čia leidžia pajusti praeities dvasią ir suprasti, kokią svarbią rolę ši bažnyčia vaidino Vilniaus bendruomenėje per visą XX amžių.
Галерея и ресурсы
Vilniaus Vyskupo Povilo Alšėniškio pastatyta XVI a.gotikinė Šv.Kryžiaus Koplyčia, šalia esantis gyv.namas perdarytas į Barokinę bažnyčią, kurioje įsikūrė vienuoliai bonifratrai. Pastatytas vienuolynas. Jų užduotis gydyti ligonius.
Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių seserų vienuolija įkurta 1918 m. Lietuvoje, Marijampolėje arkivyskupo Jurgio Matulaičio.
1995 m.Vilniuje grąžinti Viduramžių statybos Bonifratrų vienuolyno pastatai, kurie buvo sovietmečiu nuniokoti. Sugrįžo ir kūrėsi seserys, vyko ilgi Vilniaus bonifratrų vienuolyno statinių ansamblio restauracijos - pritaikymo darbai.
Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienių seserų Šv.Kryžiaus namų koplyčia pašventinta 2010 m.
Įsikūrusios seserys, koplyčios interjere užsakė vitražus su prašymu nevaizduoti konkretaus piešinio, minimum spalvos, kad neužtamsintų, neblaškytų spalvų margumu erdvės maldai, susikaupimui. Koplyčios erdvėje restauratorių atidengtos ir paliktos skaudžiomis išdaužomis tinko - zondų, plytų mūro, perdangų lentos. Skaudi istorinių įvykių erdvė - maldai , meditacijai…
Vitražui pasirinktas vientisas ritminis rombų ornamentinis sprendimas, pustoniais gelsvų, melsvų matinių glazūrų slinktis, bei rombuose atidengtų kryželių, spindulių ritmas, sudaro šviesos judėjimą, vibraciją. Iš viršaus sklinda šviesos srautai, už lango pridengiantys namų čerpinius stogus. Langas padalintas į tris vitražo blokus, atskirtais dviem skersiniais. Vitražas aprėmintas platesne gelsvos sepijos tonuoto atspalvio juosta, antra siaura melsvo atspalvio juosta toniniai stipresnė. Dešiniame lange apatiniame kampe užrašas ORA PRO NOBIS ir paminėtos trys šeimos rėmėjos 2008 m. Kliorių, Vaitkų, Daugirdų. Žemiau dviejuose rombuose įrašas Dail.N.Vilutytė apačioje Meistrai D.Bumbulis, sekančiame 2008 žemiau V.Černiauskas.
Koplyčioje specialiai suderinti ir sukurti skulptoriaus R. Sakalausko altorius, bei E. Ludavičiaus tabernakulis.
Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių seserų Šv.Kryžiaus namų koplyčioje,Vilniuje
1893 m. Rusijos imperijos caras Aleksandras III (1845–1894) įsakė uždaryti ir sugriauti Kražių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčią bei benediktinų vienuolyną. Tam pasipriešino vietos gyventojai – šis jų susirėmimas su Rusijos caro kazokais žinomas kaip Kražių skerdynės. Bažnyčia ir vienuolynas vis dėlto buvo uždaryti, bet nesugriauti.
Pasipriešinime dalyvavusius gyventojus vadinamojoje Kražių bažnyčios uždarymo byloje be atlygio gynė aštuoni fotografijoje užfiksuoti advokatai: iš kairės į dešinę pirmojoje eilėje sėdi Mykolas Venslauskis, Sergejus Andrejevskis (1847–1918), Jonas Mauricijus Kaminskis, Aleksandras Turčianinovas; iš kairės į dešinę antrojoje eilėje stovi Vladimiras Žukovskis, kunigaikštis Aleksandras Urusovas (1843–1900), Leonas Šostakovskis, Sergejus Belas.