About the Church
Prince Andriejus Oginskis laid the foundations of the first church on this site back in 1777, replacing a dilapidated 17th-century chapel. It was here, in the church at Kalnalis, that on 1 March 1801 one of the most prominent Lithuanian clergymen was baptised – the future Bishop of Samogitia, Motiejus Kazimieras Valančius, whose work contributed to strengthening Lithuanian national identity.
Unfortunately, in the summer of 1882 the church was devastated by a fire caused by a lightning strike. But the parishioners and Fr Simonas Jucevičius did not lose hope – the church was rebuilt the very next year and continued its sacred mission. The parish of St Lawrence in Kalnalis was officially established in 1926, with the church becoming the main place of worship.
Next to the church stands a distinctive wooden bell tower in the form of a square pyramid, built in three tiers, dating from 1884. The bell tower stands out for its structure and is a fine example of the wooden architecture of its time.
The church is surrounded by a churchyard, whose wall of roughly laid stones gives the space a particular ancient charm. To the north-east, east and south of the church lie the cemeteries, where the memory of many generations of local residents rests.
The Church of St Lawrence in Kalnalis and its bell tower were entered in the register of immovable cultural heritage in 1997, in recognition of their historical and cultural significance. It is not only a sacred building but also living history, recalling events and figures important not only to the region but to the whole of Lithuania.
The Church of St Lawrence in Kalnalis is more than just a place of worship – it is a historic site that reflects the spirituality of Samogitia, the strength of the community and the memory of the nation.
Gallery and Resources
Archive captions are shown in Lithuanian.
Spalvota, vertikalaus formato, dokumentinė nuotrauka lygiais kraštais. Nufotografuotas Kalnalio monumentalus kryžius, Kūlupėnų sen., Kretingos r. sav., Klaipėdos apskr. Bendras priekinio fasado vaizdas iš šiaurės vakarų pusės. Fotografavo Julius Kanarskas, Kretingos muziejaus Istorijos skyriaus vedėjas, 2002 m.
Kryžius medinis, monumentalus, kryžmiškas. Stiebas ir skersinis stačiakampio skerspjūvio. Kryžiaus liemens ir pečių briaunos nusklembtos. Liemuo platėja į apačią. Stiebo pagrindas stačiakampio pjūvio, o apačioje – natūralaus nužievinto medžio kamieno, kuris įkastas į žemę. Skersinis nežymiai siaurėja link pečių galų, prie stiebo pritvirtintas iš priekio ir sutvirtintas statmena geležies juosta. Kryžiaus viršūnės ir pečių galai stačiai nukirsti, o prie jų plokštumų pritvirtinta po medinį tekintą rutulį. Prie kryžmos prikalta nedidelė, lieto metalo Nukryžiuotojo figūrėlė, virš kurios yra nežymiai puslankiu išlenktas skardos stogelis. Jo priekinis kraštas karpytas trikampiu ornamentu ir užlenktas į viršų. Virš stogelio prie kryžiaus viršūnės plokštumos pritvirtinta banguotos vėliavėlės pavidalo balta medinė lentelė, kurioje juodais dažais įrašyta santrumpa „INRI“, t. y. sutrumpinta lotyniška fraze „Iēsus Nazarēnus, Rex Iūdaeōrum“, reiškiančia „Jėzus Nazarietis Žydų Karalius“. Kryžiaus plokštumos dažytos tamsiai rudos, briaunos, rutuliai ir stogelis – baltos spalvos aliejiniai dažais. Nukryžiuotojo figūrėlė nedažyta.
Pastatytas Kalnalio katalikų bendruomenės rūpesčių ir lėšomis priešais Šv. Lauryno bažnyčią apie 1987 m. vietoje sunykusio senojo, 1939 m. statyto kryžiaus. Žemaičių kraštui būdingas smulkiosios architektūros statinys, atspindintis Lietuvos kryždirbystės tradicijas. Saugotinas kultūros paveldo objektas, turintis dailės ir sakralinį vertingųjų savybių pobūdį.
Nespalvotos keturių kadrų perforuotos negatyvų juostos ketvirtasis kadras. Nufotografuotas Kalnalio kryžius priešais Šv. Lauryno bažnyčią, Imbarės apyl., Kretingos r. Priekinio fasado vaizdas iš šiaurės pusės. Fotografavo Julius Kanarskas, Kretingos rajoninių kultūros rūmų vyr. metodininkas paminklų apsaugai, 1984 m.
Kryžius medinis, monumentalus, kryžmiškas, profiliuotais galais, su medine Nukryžiuotojo skulptūra, kurią iš viršaus puslankiu juosia skardos stogelis.
Pastatytas 1939 m. Kalnalio parapijiečių ir pavasarininkų iniciatyva. Autorius – nežinomas Kalnalio apylinkių liaudies meistras. Žemaičių kraštui būdingas smulkiosios memorialinės architektūros statinys, menantis Lietuvos kryždirbystės tradicijas.