Apie bažnyčią
Ši medinė bažnyčia buvo pastatyta 1913 metais Aukštadvario miestelyje, šalia tylaus Negasčiaus ežero. Ji yra puikus istorizmo stiliaus pavyzdys, praturtintas neogotikos elementais. Bažnyčios architektūra išties įspūdinga: dvibokštė su trisiene apside ir grakščiais bokštais, kuriuos puošia saulės motyvai. Šie motyvai atsikartoja ir pagrindiniame fasade esančiame apskritame švieslange. Viduje bažnyčia padalinta į tris navas, kuriose įrengti keturi altoriai.
Bažnyčios statyba prasidėjo po ilgų vietos katalikų pastangų atstatyti parapiją, kuri buvo panaikinta XIX a. pradžioje po dominikonų vienuolyno uždarymo. Naująją bažnyčią projektavo A. Filipovičius-Dubovikas, o statybą prižiūrėjo inžinierius Bronislovas Malevskis bei Užuguosčio parapijos klebonas kunigas Konstantinas Gruzdys. Per Pirmąjį pasaulinį karą bažnyčia patyrė didelių nuostolių – rusų kariuomenė išvežė tris bažnyčios varpus, kurie vėliau buvo pakeisti kitais.
Antrojo pasaulinio karo metu bažnyčia taip pat nukentėjo – vokiečių apšaudymas sunaikino stogą. Nepaisant šių sunkumų, bažnyčia buvo atstatyta ir toliau tarnavo vietos bendruomenei.
Bažnyčios interjeras puoštas tapytomis drobėmis, iš kurių daugelis priklauso žinomiems dailininkams, tokiems kaip Juozapas Balzukevičius ir Vladui Didžiokui. Vargonų chore, kuriame dabar skamba lietuvių meistro Jurgio Astrausko 1934 m. pagaminti vargonai, anksčiau stovėjo šv. Dominyko bažnyčios vargonai.
Vienas iš įdomesnių bažnyčios bruožų yra jos šventenybių kolekcija, tarp jų XVIII a. trečiuoju ketvirčiu datuojamas šv. Kryžiaus relikvijorius ir istoriniai mišiolai. Taip pat čia saugomas stačiatikių cerkvei priklausęs žalvarinis sietynas su 21 žvake, kuris liudija apie bažnyčios transformacijas per laiką.
Bažnyčios aplinka, su vaizdu į Negasčiaus ežerą ir tvarkingu šventoriumi, sukuria ypatingą ramybės ir dvasinės atgaivos atmosferą. Tai vieta, kur susilieja istorija, architektūra ir gamtos grožis, kviečianti įžvelgti ne tik materialinį, bet ir dvasinį paveldo aspektą.
Galerija ir ištekliai
Fotoatvirukas. Panoraminė nuotrauka. Vilniaus gatvė Aukštadvaryje. Pavaizduota akmenimis grįsta gatve miestelio centre. Kompozicijos šonuose – dviaukščiai bei vienaukščiai gyvenvietės pastatai, medžiai, miestelio gyventojai ir/arba svečiai (elektros stulpai – tik kairiajame šone). Tolumoje, dešinėje pusėje, matosi istoristinė Aukštadvario Kristaus Atsimainymo bažnyčia (1910–1913 m.). Fotoatviruko apatinės dalies kairėje pusėje – baltos spalvos užrašas „Aukštadvaris“. XX a. 3–4 deš.
Nugarėlėje gavėjo adreso vietą žymi trys punktyrinės ir viena ištisinė išilginės linijos. Adreso lauko apatinės dalies kairėje pusėje – spausdintas užrašas „Br 8211 / Jaskaun Nr. 1“. Nugarėlės viršutinės dalies kairėje pusėje ir viduryje – užrašas ranka, pieštuku, lenkų kalba: „Wysoki Dwór / Wilenska ulica“ („Aukštadvaris / Vilniaus gatvė“).
Fotoatvirukas. Grupinė nuotrauka. Ekskursinis pasiplaukiojimas valtimis Navos ežere ties Aukštadvariu. Kompozicijos centre – tarp meldų plaukiojanti valtis su aštuoniais asmenimis (penkiomis moterimis ir trimis vyrais, įskaitant irkluotoją). Fotografuota iš netoliese esančios plaukimo priemonės, kurios fragmentas (su keliais keleiviais) pateko į kadrą priekiniame plane. Galiniame plane matosi medžiais apaugęs ežero krantas, tolumoje, dešinėje pusėje – istoristinė Aukštadvario Kristaus Atsimainymo bažnyčia (1910–1913 m.). Fotoatviruko kraštai perforuoti. 1932.IX.25.
Nugarėlėje adreso vietą žymi keturios išilginės punktyrinės linijos. Adreso lauke – užrašas ranka, juodu rašalu: „Meldose Navos ežero, Aukšta- / dvary, 1932 m. rugsėjo m. 25 d. / K. Pajarsko.“.