Apie bažnyčią
Onuškio Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia yra viena iš tų Lietuvos šventovių, kurių istorija kupina spalvingų įvykių ir permainų. Įsikūrusi ramiame Onuškio miestelyje, ji atspindi ne tik religinę, bet ir kultūrinę vietovės raidą.
Bažnyčios istorija prasideda dar XVI amžiuje. Nors pirmoji jos paminėjimo data yra 1526 metai, galima manyti, kad ji buvo pastatyta kiek anksčiau. Tais laikais bažnyčia buvo itin kukli ir neturtinga, apie ką byloja padūmės mokesčių tarifai - 1559 metais ji turėjo vos 9 kiemus (dūmus).
1562 metais ši medinė bažnyčia sudegė, tačiau jau po šešerių metų ji buvo atstatyta. XVI a. pabaigoje Onuškio bažnyčia galimai priklausė evangelikams reformatams, bet 1611 metais ji vėl sugrąžinta katalikams. Deja, 1655 metais bažnyčia vėl patyrė gaisrą ir buvo atkurta tik po beveik dviejų dešimtmečių.
XVIII amžiaus pabaigoje bažnyčia jau buvo visiškai sutrešusi. 1820 metais atliktas nedidelis remontas neišgelbėjo statinio, ir 1823 metais ji sugriuvo. Dabartinė bažnyčia iškilo 1823-1829 metais dvarininko K. Šetkevičiaus rūpesčiu. Bažnyčia pastatyta iš plytų ir akmens mūro, o jos stilius yra tipiškas vėlyvajam klasicizmui su romantizmo bruožais.
Ši šventovė yra halinė, stačiakampio plano, su įspūdingu dorėninių kolonų portiku. Jos vidus suskirstytas į tris navas, kurias laiko keturių porų kolonos. Šventorius aptvertas akmens ir plytų tvora, jame stovi medinė varpinė. Įdomu, kad šventoriuje 1993 metais buvo palaidoti Lietuvos nepriklausomybės akto signataro Donato Malinausko ir jo artimųjų palaikai, pervežti iš Altajaus.
1927-1939 metais parapijos klebonu buvo Kazimieras Čibas, kuris rūpinosi parapijiečių blaivumu ir religine bei kultūrine pažanga. Vėliau, 1939-1953 metais, čia tarnavo Nikodemas Švogžlys-Milžinas.
Bažnyčia išties unikali savo architektūra ir istoriniu kontekstu. Ji tapo ne tik svarbiu religiniu centru, bet ir kultūros židiniu, kurį puošia turtingas praeities palikimas ir gyva dabarties bendruomenė.
Bažnyčios istorija prasideda dar XVI amžiuje. Nors pirmoji jos paminėjimo data yra 1526 metai, galima manyti, kad ji buvo pastatyta kiek anksčiau. Tais laikais bažnyčia buvo itin kukli ir neturtinga, apie ką byloja padūmės mokesčių tarifai - 1559 metais ji turėjo vos 9 kiemus (dūmus).
1562 metais ši medinė bažnyčia sudegė, tačiau jau po šešerių metų ji buvo atstatyta. XVI a. pabaigoje Onuškio bažnyčia galimai priklausė evangelikams reformatams, bet 1611 metais ji vėl sugrąžinta katalikams. Deja, 1655 metais bažnyčia vėl patyrė gaisrą ir buvo atkurta tik po beveik dviejų dešimtmečių.
XVIII amžiaus pabaigoje bažnyčia jau buvo visiškai sutrešusi. 1820 metais atliktas nedidelis remontas neišgelbėjo statinio, ir 1823 metais ji sugriuvo. Dabartinė bažnyčia iškilo 1823-1829 metais dvarininko K. Šetkevičiaus rūpesčiu. Bažnyčia pastatyta iš plytų ir akmens mūro, o jos stilius yra tipiškas vėlyvajam klasicizmui su romantizmo bruožais.
Ši šventovė yra halinė, stačiakampio plano, su įspūdingu dorėninių kolonų portiku. Jos vidus suskirstytas į tris navas, kurias laiko keturių porų kolonos. Šventorius aptvertas akmens ir plytų tvora, jame stovi medinė varpinė. Įdomu, kad šventoriuje 1993 metais buvo palaidoti Lietuvos nepriklausomybės akto signataro Donato Malinausko ir jo artimųjų palaikai, pervežti iš Altajaus.
1927-1939 metais parapijos klebonu buvo Kazimieras Čibas, kuris rūpinosi parapijiečių blaivumu ir religine bei kultūrine pažanga. Vėliau, 1939-1953 metais, čia tarnavo Nikodemas Švogžlys-Milžinas.
Bažnyčia išties unikali savo architektūra ir istoriniu kontekstu. Ji tapo ne tik svarbiu religiniu centru, bet ir kultūros židiniu, kurį puošia turtingas praeities palikimas ir gyva dabarties bendruomenė.
Galerija ir ištekliai
Onuškio Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia. Fotografijos aprašymas ant pasporto: „ONUŠKIS. Bažnyčią statė 1568 m. J. Naruševičius. šv. Pilypo ir Jokubo restaur. 1829 m“.