О церкви
Bagaslaviškio Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia yra ne tik religinis statinys, bet ir svarbi kultūrinė vietovės dalis, esanti mažame Bagaslaviškio miestelyje Širvintų rajone. Ši medinė liaudies architektūros šventykla buvo pastatyta 1851 metais, tačiau jos šaknys siekia dar XVIII a. pabaigą.
Pirmoji medinė bažnyčia Bagaslaviškyje buvo pastatyta 1787 metais dvarininko Igno Šveikauskio iniciatyva. Vos po trejų metų čia jau veikė parapija. Laikui bėgant bažnyčia buvo atnaujinta – tai įvyko 1827 metais, o dabartinė, išsaugota iki mūsų dienų, buvo pastatyta 1851 metais.
Šios bažnyčios istorijoje ypatingą vaidmenį atliko kunigas Silvestras Gimžauskas, kuris 1893–1897 metais gyveno Bagaslaviškyje kaip altarista. Jis pirmasis pradėjo laikyti lietuviškas pamaldas, skatindamas vietos lietuvių švietimą ir kultūrinį gyvenimą. Be to, 1906 metais kunigo Povilo Burbulio rūpesčiu buvo pastatyta betoninė klebonija, kurioje tų pačių metų liepos 7 dieną vyko pirmasis lietuvių vaidinimas Bagaslaviškyje.
Bažnyčios architektūra išsiskiria savo paprastumu ir funkcionalumu. Ji primena tradicinį gyvenamąjį namą su trikampiu frontonu ir dviem bokšteliais. Viduje bažnyčia suskirstyta į tris navas, atskirtas kolonomis, kurios suteikia erdvei struktūrinį aiškumą ir stabilumą. Šventorių juosia akmenų mūro tvora su arkiniais vartais, prie kurių prišlieta medinė varpinė, taip pat įdomi liaudies architektūros detalė.
Per savo ilgą istoriją Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia išgyveno ir sudėtingus laikotarpius. Pavyzdžiui, 1918 metų lapkričio 2 dieną bažnyčios stogas sudegė. Vėliau, 1920 metais, kai lenkai suėmė ir išvežė kleboną Petrą Bertulį, parapija išgyveno sunkius laikus. Tačiau nepaisant visko, bažnyčia ir toliau išliko dvasinių ir kultūrinių vertybių centru vietos bendruomenei.
Bagaslaviškio Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia yra ne tik maldos namai, bet ir liudijimas apie vietos žmonių atkaklumą, tikėjimą ir meilę savo kultūrai bei tradicijoms. Jos istorija ir architektūra atspindi tiek vietos bendruomenės, tiek visos Lietuvos kultūrinį paveldą.
Pirmoji medinė bažnyčia Bagaslaviškyje buvo pastatyta 1787 metais dvarininko Igno Šveikauskio iniciatyva. Vos po trejų metų čia jau veikė parapija. Laikui bėgant bažnyčia buvo atnaujinta – tai įvyko 1827 metais, o dabartinė, išsaugota iki mūsų dienų, buvo pastatyta 1851 metais.
Šios bažnyčios istorijoje ypatingą vaidmenį atliko kunigas Silvestras Gimžauskas, kuris 1893–1897 metais gyveno Bagaslaviškyje kaip altarista. Jis pirmasis pradėjo laikyti lietuviškas pamaldas, skatindamas vietos lietuvių švietimą ir kultūrinį gyvenimą. Be to, 1906 metais kunigo Povilo Burbulio rūpesčiu buvo pastatyta betoninė klebonija, kurioje tų pačių metų liepos 7 dieną vyko pirmasis lietuvių vaidinimas Bagaslaviškyje.
Bažnyčios architektūra išsiskiria savo paprastumu ir funkcionalumu. Ji primena tradicinį gyvenamąjį namą su trikampiu frontonu ir dviem bokšteliais. Viduje bažnyčia suskirstyta į tris navas, atskirtas kolonomis, kurios suteikia erdvei struktūrinį aiškumą ir stabilumą. Šventorių juosia akmenų mūro tvora su arkiniais vartais, prie kurių prišlieta medinė varpinė, taip pat įdomi liaudies architektūros detalė.
Per savo ilgą istoriją Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia išgyveno ir sudėtingus laikotarpius. Pavyzdžiui, 1918 metų lapkričio 2 dieną bažnyčios stogas sudegė. Vėliau, 1920 metais, kai lenkai suėmė ir išvežė kleboną Petrą Bertulį, parapija išgyveno sunkius laikus. Tačiau nepaisant visko, bažnyčia ir toliau išliko dvasinių ir kultūrinių vertybių centru vietos bendruomenei.
Bagaslaviškio Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia yra ne tik maldos namai, bet ir liudijimas apie vietos žmonių atkaklumą, tikėjimą ir meilę savo kultūrai bei tradicijoms. Jos istorija ir architektūra atspindi tiek vietos bendruomenės, tiek visos Lietuvos kultūrinį paveldą.
Галерея и ресурсы
Architektūrinė kompozicija. Bagaslaviškio (Širvintų r.) Šv. Kryžiaus Atradimo medinė bažnyčia pastatyta 1851 m. Šventorių juosia akmenų mūro tvora. Vaizde – tvoros arkiniai vartai.
Aprašė Aldona Rudzevičienė