Apie bažnyčią
Bijutiškio Šv. Onos bažnyčia yra tikras istorijos ir architektūros perlas, įsikūręs ant Stirnių ežero kranto. Ši medinė bažnyčia su savo elegantiškomis linijomis ir turtinga istorija traukia ne tik vietinius gyventojus, bet ir turistus bei piligrimus.
Bažnyčios istorija siekia dar XV a., kai Ona Eirudavičienė 1478 metais pastatė pirmąją bažnyčią ir skyrė jai nemenką turtą. Deja, senoji bažnyčia neišliko – ją pakeitė nauja, pastatyta 1789 metais. Tačiau laikas nebuvo gailestingas ir šiai bažnyčiai – 1868 metais Rusijos valdžia ją uždarė ir nugriovė.
Nepaisant sunkumų, Bijutiškio tikinčiųjų bendruomenė nenuleido rankų. 1925 metais mūrinėje cerkvėje, statytoje 1875 metais, buvo įrengta laikina bažnyčia. Tačiau tikrosios permainos atėjo 1930-1931 metais, kuomet kunigas Karolis Bielinis pastatė dabartinę medinę bažnyčią.
Ši bažnyčia yra ne tik maldos namai, bet ir puikus architektūrinis kūrinys. Ji išsiskiria stačiakampiu planu, trisiene apside bei dviem zakristijomis abipus jos. Viduje lankytojus pasitinka trys navos, atskirtos plonais pilioriais – tai sukuria ypatingą erdvės pojūtį. Bažnyčioje taip pat įrengti trys altoriai, kuriuos 1954-1958 metais įrengė klebonas Nikodemas Švogžlys-Milžinas.
Bijutiškio Šv. Onos bažnyčia yra neatsiejama nuo vietos bendruomenės gyvenimo ir tradicijų. Ji liudija apie žmonių darbštumą, tikėjimą ir gebėjimą išlaikyti savo kultūrinių vertybių tęstinumą nepaisant istorinių negandų. Aplankius šią bažnyčią, galima pajusti ne tik istorijos alsavimą, bet ir vietos žmonių dvasią bei jų ryžtą saugoti savo paveldą.
Bažnyčios istorija siekia dar XV a., kai Ona Eirudavičienė 1478 metais pastatė pirmąją bažnyčią ir skyrė jai nemenką turtą. Deja, senoji bažnyčia neišliko – ją pakeitė nauja, pastatyta 1789 metais. Tačiau laikas nebuvo gailestingas ir šiai bažnyčiai – 1868 metais Rusijos valdžia ją uždarė ir nugriovė.
Nepaisant sunkumų, Bijutiškio tikinčiųjų bendruomenė nenuleido rankų. 1925 metais mūrinėje cerkvėje, statytoje 1875 metais, buvo įrengta laikina bažnyčia. Tačiau tikrosios permainos atėjo 1930-1931 metais, kuomet kunigas Karolis Bielinis pastatė dabartinę medinę bažnyčią.
Ši bažnyčia yra ne tik maldos namai, bet ir puikus architektūrinis kūrinys. Ji išsiskiria stačiakampiu planu, trisiene apside bei dviem zakristijomis abipus jos. Viduje lankytojus pasitinka trys navos, atskirtos plonais pilioriais – tai sukuria ypatingą erdvės pojūtį. Bažnyčioje taip pat įrengti trys altoriai, kuriuos 1954-1958 metais įrengė klebonas Nikodemas Švogžlys-Milžinas.
Bijutiškio Šv. Onos bažnyčia yra neatsiejama nuo vietos bendruomenės gyvenimo ir tradicijų. Ji liudija apie žmonių darbštumą, tikėjimą ir gebėjimą išlaikyti savo kultūrinių vertybių tęstinumą nepaisant istorinių negandų. Aplankius šią bažnyčią, galima pajusti ne tik istorijos alsavimą, bet ir vietos žmonių dvasią bei jų ryžtą saugoti savo paveldą.