О церкви
Butrimonių Išganytojo bažnyčia – tai išskirtinis istorinis paminklas, stūksantis Butrimonių miestelyje, Alytaus rajone. Ši bažnyčia, pastatyta prie ramiai sruvenančio Plasaupės upelio, yra ne tik religinio, bet ir architektūrinio paveldo dalis.
Bažnyčios istorija siekia net XVIII amžių. Pirmoji dvaro koplyčia buvo pastatyta iki 1744 metų. Deja, 1787 m. ji sudegė, tačiau jau 1797 m. vietoje buvo įrengta laikina lentų bažnyčia su vieninteliu altoriumi. Vėliau, 1842–1843 metais, kunigas Vincentas Jezerskis pastatė naują medinę, bebokštę bažnyčią, kuri išsiskyrė liaudiškos architektūros bruožais.
Nepaisant pastangų ir atsidavimo, bažnyčia neapsiėjo be iššūkių. Nuo 1885 iki 1898 metų Butrimonyse nebuvo nuolatinio kunigo. Tik 1899 metais Kazimieras Daukša pradėjo laikyti lietuviškas pamaldas, o tai reikšmingai prisidėjo prie vietos bendruomenės dvasinio gyvenimo atgaivinimo.
Modernesnės bažnyčios projektas buvo patvirtintas 1906 metais, kurį rengė architektas A. Filipovičius-Dubovikas. Naujosios bažnyčios pamatai buvo pašventinti 1908 metais, tačiau statybos darbai vyko lėtai dėl įvairių kliūčių ir pertrūkių. Iki 1915 metų sienos buvo išmūrytos iki langų ir tik 1922-1926 metais, vadovaujant klebonui Juozapui Deksniui bei Steponui Verbauskui ir Vincui Pavalkiui, statyba buvo tęsiama. Tačiau pagal pirminį projektą bokštas taip ir nebuvo išmūrytas.
1938–1941 metais bažnyčiai vadovavo klebonas Petras Laskauskas, kuris atliko svarbius remonto darbus ir įrengė naujus vargonus. Po 1956 metų klebonas Vaitiekus Želnys, Sibiro tremtinys, taip pat prisidėjo prie bažnyčios atnaujinimo.
Architektūriškai bažnyčia pasižymi istoristiniu stiliumi, kuriame matomi romantizmo laikotarpio elementai. Pastato struktūra iš akmenų ir plytų mūro suteikia jai masyvumo ir stabilumo pojūtį. Nors bažnyčios bokštas liko neužbaigtas, jos tvirta konstrukcija ir išraiškinga šventoriaus tvora iš akmenų mūro palieka neišdildomą įspūdį kiekvienam lankytojui.
Butrimonių Išganytojo bažnyčia yra ne tik maldos namai, bet ir gyvas praeities liudytojas, atspindintis vietos bendruomenės stiprybę ir dvasią per daugelį metų.
Bažnyčios istorija siekia net XVIII amžių. Pirmoji dvaro koplyčia buvo pastatyta iki 1744 metų. Deja, 1787 m. ji sudegė, tačiau jau 1797 m. vietoje buvo įrengta laikina lentų bažnyčia su vieninteliu altoriumi. Vėliau, 1842–1843 metais, kunigas Vincentas Jezerskis pastatė naują medinę, bebokštę bažnyčią, kuri išsiskyrė liaudiškos architektūros bruožais.
Nepaisant pastangų ir atsidavimo, bažnyčia neapsiėjo be iššūkių. Nuo 1885 iki 1898 metų Butrimonyse nebuvo nuolatinio kunigo. Tik 1899 metais Kazimieras Daukša pradėjo laikyti lietuviškas pamaldas, o tai reikšmingai prisidėjo prie vietos bendruomenės dvasinio gyvenimo atgaivinimo.
Modernesnės bažnyčios projektas buvo patvirtintas 1906 metais, kurį rengė architektas A. Filipovičius-Dubovikas. Naujosios bažnyčios pamatai buvo pašventinti 1908 metais, tačiau statybos darbai vyko lėtai dėl įvairių kliūčių ir pertrūkių. Iki 1915 metų sienos buvo išmūrytos iki langų ir tik 1922-1926 metais, vadovaujant klebonui Juozapui Deksniui bei Steponui Verbauskui ir Vincui Pavalkiui, statyba buvo tęsiama. Tačiau pagal pirminį projektą bokštas taip ir nebuvo išmūrytas.
1938–1941 metais bažnyčiai vadovavo klebonas Petras Laskauskas, kuris atliko svarbius remonto darbus ir įrengė naujus vargonus. Po 1956 metų klebonas Vaitiekus Želnys, Sibiro tremtinys, taip pat prisidėjo prie bažnyčios atnaujinimo.
Architektūriškai bažnyčia pasižymi istoristiniu stiliumi, kuriame matomi romantizmo laikotarpio elementai. Pastato struktūra iš akmenų ir plytų mūro suteikia jai masyvumo ir stabilumo pojūtį. Nors bažnyčios bokštas liko neužbaigtas, jos tvirta konstrukcija ir išraiškinga šventoriaus tvora iš akmenų mūro palieka neišdildomą įspūdį kiekvienam lankytojui.
Butrimonių Išganytojo bažnyčia yra ne tik maldos namai, bet ir gyvas praeities liudytojas, atspindintis vietos bendruomenės stiprybę ir dvasią per daugelį metų.
Галерея и ресурсы
Butrimonių miestelio Išganytojo bažnyčios pagrindinis fasadas.