О церкви
Alytaus Šv. Liudviko bažnyčia – tai viena iš tų vietų, kur istorija ir architektūra susilieja į nepakartojamą kultūrinės vertės objektą. Ši bažnyčia stovi Alytuje, Nemuno dešiniajame krante, ir yra puikus klasicizmo epochos pavyzdys.
Bažnyčios istorija siekia dar XVI amžių, kai Lietuvos maršalka ir Trakų vaivada Jonas Zaberezinskis iki 1520 metų pastatydino pirmąją bažnyčią šiame mieste. Jau 1524 metais buvo įkurta parapija, kuri ilgus metus traukė tiek miesto centro, tiek kitų Alytaus dalių katalikus. Įdomu tai, kad pagal fundacijos aktą bažnyčios vikaras privalėjo mokėti lietuvių kalbą – tai išryškina lietuviškos kultūros svarbą net ir viduramžiais.
1658 metais bažnyčia buvo atstatyta po niokojimo. Vėliau, 1763 metais, pastatyta nauja medinė bažnyčia, o 1773 metais įsteigta parapinė mokykla. Deja, 1810 metais miestą sukrėtė didžiulis gaisras, kuris sunaikino ir šią šventovę.
Tačiau parapijos bendruomenės stiprybė neleido ilgam likti be maldos namų. 1818–1820 metais klebonas Liudvikas Kaminskas su parapijiečiais pastatė dabartinę bažnyčią, kuri stovi iki šiol. Tuo metu klebonijai priklausė ir Skraičionių kaimas.
Bažnyčia pergyveno daugybę išbandymų, ypač XX amžiuje. 1930 metais klebonas Konstantinas Paulavičius ją išplėtė ir suremontavo, pristatė bokštelį, o šventoriaus tvora buvo sumūryta iš akmenų. Tragiką įneša 1941 metų birželio 24 diena, kai naciai sušaudė kleboną K. Paulavičių ir vikarą Vincentą Mazurkevičių. Jie buvo palaidoti šventoriuje, kur dabar pastatytas Rūpintojėlis.
Per Antrąjį pasaulinį karą bažnyčia ir jos bokštas buvo apgriauti, tačiau kunigo Leono Jakubausko rūpesčiu apie 1957 metus jie buvo atstatyti. Bažnyčia yra stačiakampio plano, su žemu masyviu bokštu, kas suteikia jai ypatingą monumentalumo jausmą. Šventoriaus tvora taip pat pagaminta iš akmenų mūro, o jame palaidotas nuo 1956 metų iki mirties čia kunigavęs Bronislovas Novelskis (1905–1991).
Alytaus Šv. Liudviko bažnyčia ne tik yra dvasinis centras, bet ir reikšminga kultūros paveldo dalis. Jos sienos liudija ne tik architektūrinius pokyčius, bet ir gyvos bendruomenės istoriją, kurios stiprybė ir tikėjimas per amžius neleido užgesti šiam šventovės šviesuliui.
Bažnyčios istorija siekia dar XVI amžių, kai Lietuvos maršalka ir Trakų vaivada Jonas Zaberezinskis iki 1520 metų pastatydino pirmąją bažnyčią šiame mieste. Jau 1524 metais buvo įkurta parapija, kuri ilgus metus traukė tiek miesto centro, tiek kitų Alytaus dalių katalikus. Įdomu tai, kad pagal fundacijos aktą bažnyčios vikaras privalėjo mokėti lietuvių kalbą – tai išryškina lietuviškos kultūros svarbą net ir viduramžiais.
1658 metais bažnyčia buvo atstatyta po niokojimo. Vėliau, 1763 metais, pastatyta nauja medinė bažnyčia, o 1773 metais įsteigta parapinė mokykla. Deja, 1810 metais miestą sukrėtė didžiulis gaisras, kuris sunaikino ir šią šventovę.
Tačiau parapijos bendruomenės stiprybė neleido ilgam likti be maldos namų. 1818–1820 metais klebonas Liudvikas Kaminskas su parapijiečiais pastatė dabartinę bažnyčią, kuri stovi iki šiol. Tuo metu klebonijai priklausė ir Skraičionių kaimas.
Bažnyčia pergyveno daugybę išbandymų, ypač XX amžiuje. 1930 metais klebonas Konstantinas Paulavičius ją išplėtė ir suremontavo, pristatė bokštelį, o šventoriaus tvora buvo sumūryta iš akmenų. Tragiką įneša 1941 metų birželio 24 diena, kai naciai sušaudė kleboną K. Paulavičių ir vikarą Vincentą Mazurkevičių. Jie buvo palaidoti šventoriuje, kur dabar pastatytas Rūpintojėlis.
Per Antrąjį pasaulinį karą bažnyčia ir jos bokštas buvo apgriauti, tačiau kunigo Leono Jakubausko rūpesčiu apie 1957 metus jie buvo atstatyti. Bažnyčia yra stačiakampio plano, su žemu masyviu bokštu, kas suteikia jai ypatingą monumentalumo jausmą. Šventoriaus tvora taip pat pagaminta iš akmenų mūro, o jame palaidotas nuo 1956 metų iki mirties čia kunigavęs Bronislovas Novelskis (1905–1991).
Alytaus Šv. Liudviko bažnyčia ne tik yra dvasinis centras, bet ir reikšminga kultūros paveldo dalis. Jos sienos liudija ne tik architektūrinius pokyčius, bet ir gyvos bendruomenės istoriją, kurios stiprybė ir tikėjimas per amžius neleido užgesti šiam šventovės šviesuliui.
Галерея и ресурсы
Į Alytaus Šv. Liudviko bažnyčią einantys kariai ir civiliai. Kairėje matosi bažnyčios vartai ir bažnyčios vaizdas pro medžius.
Alytaus Šv. Liudviko bažnyčia. Fotografijos aprašymas ant pasporto: „Alytus. Bažnyčia dešinioje Nemuno pusėje (Vilniaus pusėje).“