Apie bažnyčią
Gelvonų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia – tai ypatingas architektūrinis ir istorinis paminklas, stovintis Gelvonų miestelyje. Ši bažnyčia, pastatyta 1897 metais pagal Aleksejaus Polozovo projektą, atspindi eklektikos stilių su vyraujančiais baroko ir klasicizmo elementais. Įdomu tai, kad bažnyčia yra bebokštė, kas suteikia jai unikalų išvaizdos bruožą.
Bažnyčia buvo statyta iš tašytų akmenų, o šventoriuje galima rasti medinę varpinę. Šis statinys – tai ne tik religinio gyvenimo centras, bet ir reikšminga kultūros paveldo dalis, įtraukta į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą.
Gelvonų bažnyčios istorija prasidėjo dar XVII amžiaus pradžioje, kai vietovėje buvo pastatyta evangelikų reformatų koplyčia. Tačiau laikui bėgant ir keičiantis savininkams, koplyčia tapo pranciškonų vienuolynu, kurį įkūrė Jonas Krizostomas Daumantas Sesickis. 1736 metais buvusi koplyčia buvo perstatyta į bažnyčią, kurioje veikė parapinė mokykla.
Bažnyčios istorija susijusi ir su Antanu Baranausku, būsimuoju poetu ir vyskupu, kuris čia gyveno 1848–1849 metais. Deja, 1895 metais senoji bažnyčia sudegė, o pamaldos buvo perkeltos į laikinąją mūrinę koplyčią.
Naujoji bažnyčia buvo pastatyta 1895–1897 metais, vadovaujant klebonui J. Krinskiui. Nors tuo metu klebonas nemokėjo lietuviškai, bažnyčia tapo svarbia bendruomenės dalimi. Bažnyčios istorijoje netrūko ir dramatiškų momentų, tokių kaip 1915 metų incidentas, kai du triukšmadariai buvo teisiami už triukšmo kėlimą per lietuviškas pamaldas.
Antrojo pasaulinio karo metais ir pokariu parapijos gyvenimą ženklino įvairūs sunkumai, tačiau bažnyčia išliko svarbiu dvasiniu centru. Vienas iš žymiausių pokario laikotarpio kunigų – Juozapas Stakauskas, kuris buvo ne tik klebonas, bet ir istorikas.
Aplankius Gelvonų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčią, verta pasivaikščioti ir po jos apylinkes, pajusti šios vietovės dvasią bei grožėtis jos architektūriniais ypatumais. Tai puiki vieta tiek religinei kontempliacijai, tiek kultūrinei pažinčiai.
Bažnyčia buvo statyta iš tašytų akmenų, o šventoriuje galima rasti medinę varpinę. Šis statinys – tai ne tik religinio gyvenimo centras, bet ir reikšminga kultūros paveldo dalis, įtraukta į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą.
Gelvonų bažnyčios istorija prasidėjo dar XVII amžiaus pradžioje, kai vietovėje buvo pastatyta evangelikų reformatų koplyčia. Tačiau laikui bėgant ir keičiantis savininkams, koplyčia tapo pranciškonų vienuolynu, kurį įkūrė Jonas Krizostomas Daumantas Sesickis. 1736 metais buvusi koplyčia buvo perstatyta į bažnyčią, kurioje veikė parapinė mokykla.
Bažnyčios istorija susijusi ir su Antanu Baranausku, būsimuoju poetu ir vyskupu, kuris čia gyveno 1848–1849 metais. Deja, 1895 metais senoji bažnyčia sudegė, o pamaldos buvo perkeltos į laikinąją mūrinę koplyčią.
Naujoji bažnyčia buvo pastatyta 1895–1897 metais, vadovaujant klebonui J. Krinskiui. Nors tuo metu klebonas nemokėjo lietuviškai, bažnyčia tapo svarbia bendruomenės dalimi. Bažnyčios istorijoje netrūko ir dramatiškų momentų, tokių kaip 1915 metų incidentas, kai du triukšmadariai buvo teisiami už triukšmo kėlimą per lietuviškas pamaldas.
Antrojo pasaulinio karo metais ir pokariu parapijos gyvenimą ženklino įvairūs sunkumai, tačiau bažnyčia išliko svarbiu dvasiniu centru. Vienas iš žymiausių pokario laikotarpio kunigų – Juozapas Stakauskas, kuris buvo ne tik klebonas, bet ir istorikas.
Aplankius Gelvonų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčią, verta pasivaikščioti ir po jos apylinkes, pajusti šios vietovės dvasią bei grožėtis jos architektūriniais ypatumais. Tai puiki vieta tiek religinei kontempliacijai, tiek kultūrinei pažinčiai.
Galerija ir ištekliai
Gelvonų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia. Fotografijos aprašymas ant pasporto: „Gelvonai. Bažnyčia šv. M. Marijos Apreiškimo“.