O kościele
Krikštėnų Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia - tai unikali medinė šventovė, stovinti Vileikių kaime, Ukmergės rajone. Ši bažnyčia yra vienas iš nedaugelio likusių liaudiško klasicizmo architektūros pavyzdžių Lietuvoje. Jos istorija prasideda XVIII amžiaus pabaigoje, kai prelatas Bogužas 1787–1790 m. pastatė šią dievo namą kaip Pabaisko parapijos filiją.
Bažnyčios kelias buvo vingiuotas ir sudėtingas. Pradžioje ji priklausė Vilniaus vyskupijai, tačiau 1849 m. tapo Žemaičių (Telšių) vyskupijos dalimi, o nuo 1926 iki 1939 m. priskirta Kauno arkivyskupijai. Tai rodo, kad ši šventovė turėjo svarbią regioninę reikšmę, nors ir išgyveno laikotarpius be nuolatinio kunigo. Tik 1933 m. į Krikštėnus atvyko kunigas Bronislovas Rūtenis, grįžęs iš Rusijos tremties, ir atgaivino bendruomenės dvasinį gyvenimą. 1939 m. čia buvo įkurta parapija, kas leido dar labiau sustiprėti vietos bendruomenei.
Bažnyčios architektūra taip pat yra ypatinga. Vienanavė šventovė su stačiakampio plano ir bokšteliu turi išskirtinį fasadą, kurį puošia keturių kolonų portikas – tipiškas liaudiško klasicizmo bruožas. Ši architektūrinė detalė suteikia šventovei didingos elegancijos ir paprastumo derinį, kuris būdingas tik tokiems laikmečio kūriniams.
Įdomu ir tai, jog šalia bažnyčios esančiose kapinėse 1814 m. kunigas Čepavičius, padedamas parapijiečių, pastatė medinę koplyčią. Nors joje pamaldos vykdavo retkarčiais, ši koplyčia tapo svarbia vietos dvasinio gyvenimo dalimi.
Šiandien Krikštėnų Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia yra ne tik religinių apeigų vieta, bet ir vertingas kultūros paveldas, liudijantis apie Lietuvos architektūrinius ir istorinius lobius. Tai vieta, kurioje susipina praeities didybė ir dabarties dvasinis gyvenimas, kviečianti aplankyti ir pajusti ramybe bei istorinės atminties alsuojančią atmosferą.
Bažnyčios kelias buvo vingiuotas ir sudėtingas. Pradžioje ji priklausė Vilniaus vyskupijai, tačiau 1849 m. tapo Žemaičių (Telšių) vyskupijos dalimi, o nuo 1926 iki 1939 m. priskirta Kauno arkivyskupijai. Tai rodo, kad ši šventovė turėjo svarbią regioninę reikšmę, nors ir išgyveno laikotarpius be nuolatinio kunigo. Tik 1933 m. į Krikštėnus atvyko kunigas Bronislovas Rūtenis, grįžęs iš Rusijos tremties, ir atgaivino bendruomenės dvasinį gyvenimą. 1939 m. čia buvo įkurta parapija, kas leido dar labiau sustiprėti vietos bendruomenei.
Bažnyčios architektūra taip pat yra ypatinga. Vienanavė šventovė su stačiakampio plano ir bokšteliu turi išskirtinį fasadą, kurį puošia keturių kolonų portikas – tipiškas liaudiško klasicizmo bruožas. Ši architektūrinė detalė suteikia šventovei didingos elegancijos ir paprastumo derinį, kuris būdingas tik tokiems laikmečio kūriniams.
Įdomu ir tai, jog šalia bažnyčios esančiose kapinėse 1814 m. kunigas Čepavičius, padedamas parapijiečių, pastatė medinę koplyčią. Nors joje pamaldos vykdavo retkarčiais, ši koplyčia tapo svarbia vietos dvasinio gyvenimo dalimi.
Šiandien Krikštėnų Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia yra ne tik religinių apeigų vieta, bet ir vertingas kultūros paveldas, liudijantis apie Lietuvos architektūrinius ir istorinius lobius. Tai vieta, kurioje susipina praeities didybė ir dabarties dvasinis gyvenimas, kviečianti aplankyti ir pajusti ramybe bei istorinės atminties alsuojančią atmosferą.
Galeria i zasoby
Nukryžiuotojo skulptūra Krikštėnų Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčioje.