О церкви
Stirnių Šv. Jono Krikštytojo Nukankinimo bažnyčia – tai ne tik maldos namai, bet ir svarbus kultūrinis bei istorinis paveldas, iškilmingai stūksantis Molėtų rajone, Stirnių kaime.
Bažnyčios istorija siekia XVIII amžių, kai joje jau veikė dvi koplyčios. Viena jų priklausė jėzuitams, kurie Stirnių apylinkėse atliko savo misijas nuo XVII amžiaus pabaigos. Anoji koplyčia buvo šventovė, kurioje vykdavo pamaldos per šv. Kazimierą ir šv. Baltramiejų. Kitoji koplyčia, kuri priklausė Žarnovskių šeimai, tapdavo traukos centru per šv. Mariją Magdalietę ir šv. Kotryną. Jėzuitai turėjo nemažai valdų aplinkiniuose kaimuose, o jų palikimas išliko net po ordino panaikinimo 1795 metais.
1922 metais buvo įkurta parapija, ir pamaldos vyko senoje koplyčioje. Deja, laikina medinė bažnyčia, pastatyta 1931 metais, nebuvo ilgalaikis sprendimas. 1937–1940 metais kunigai Jonas Kazlauskas ir Jonas Daugėla kartu su parapijiečiais pastatė dabartinę akmenų mūro bažnyčią. Tragiška, kad klebonas J. Daugėla, kuris prisidėjo prie šios bažnyčios statybos, 1941 metų birželio 29 dieną buvo nušautas besitraukiančių raudonarmiečių.
Architektūriniu požiūriu bažnyčia yra masyvi, stačiakampio plano, su puošniu bokštu ir apside. Viduje yra trys navos, atskirtos lieknais piliastrais, sukuriantys erdvės pojūtį ir estetinį grožį. Bažnyčios teritoriją juosia medinių statinių tvora, o šventoriuje yra kapinės, kurios byloja apie čia gyvenusių žmonių gyvenimus ir tradicijas.
Dar visai neseniai, minint bažnyčios 75 metų jubiliejų, šventovė buvo papuošta ypatingomis dekoracijomis, pabrėžiančiomis jos svarbą bendruomenei ir regionui.
Stirnių bažnyčia liudija ne tik tikėjimo, bet ir istorinių permainų laikotarpius. Joje susipina įvairios epochos ir išgyvenimai, suteikdami vietai unikalų charakterį ir svarbą tiek vietos gyventojams, tiek lankytojams.
Bažnyčios istorija siekia XVIII amžių, kai joje jau veikė dvi koplyčios. Viena jų priklausė jėzuitams, kurie Stirnių apylinkėse atliko savo misijas nuo XVII amžiaus pabaigos. Anoji koplyčia buvo šventovė, kurioje vykdavo pamaldos per šv. Kazimierą ir šv. Baltramiejų. Kitoji koplyčia, kuri priklausė Žarnovskių šeimai, tapdavo traukos centru per šv. Mariją Magdalietę ir šv. Kotryną. Jėzuitai turėjo nemažai valdų aplinkiniuose kaimuose, o jų palikimas išliko net po ordino panaikinimo 1795 metais.
1922 metais buvo įkurta parapija, ir pamaldos vyko senoje koplyčioje. Deja, laikina medinė bažnyčia, pastatyta 1931 metais, nebuvo ilgalaikis sprendimas. 1937–1940 metais kunigai Jonas Kazlauskas ir Jonas Daugėla kartu su parapijiečiais pastatė dabartinę akmenų mūro bažnyčią. Tragiška, kad klebonas J. Daugėla, kuris prisidėjo prie šios bažnyčios statybos, 1941 metų birželio 29 dieną buvo nušautas besitraukiančių raudonarmiečių.
Architektūriniu požiūriu bažnyčia yra masyvi, stačiakampio plano, su puošniu bokštu ir apside. Viduje yra trys navos, atskirtos lieknais piliastrais, sukuriantys erdvės pojūtį ir estetinį grožį. Bažnyčios teritoriją juosia medinių statinių tvora, o šventoriuje yra kapinės, kurios byloja apie čia gyvenusių žmonių gyvenimus ir tradicijas.
Dar visai neseniai, minint bažnyčios 75 metų jubiliejų, šventovė buvo papuošta ypatingomis dekoracijomis, pabrėžiančiomis jos svarbą bendruomenei ir regionui.
Stirnių bažnyčia liudija ne tik tikėjimo, bet ir istorinių permainų laikotarpius. Joje susipina įvairios epochos ir išgyvenimai, suteikdami vietai unikalų charakterį ir svarbą tiek vietos gyventojams, tiek lankytojams.