Apie bažnyčią
Žiežmarių Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia – tai įspūdinga neogotikinio stiliaus šventovė, stovinti Žiežmarių miestelyje, Strėvos upės dešiniajame krante. Ši bažnyčia išsiskiria savo architektūra ir turtinga istorija, kurią verta papasakoti.
Pirmoji bažnyčia Žiežmariuose buvo pastatyta dar XV amžiaus pradžioje. 1502 metais jai buvo dovanotos trys šeimos miestelyje, žemės sklypai, smuklė, o taip pat leista kirsti mišką klebonijos statybai. Vėliau, 1511 ar 1512 metais, fundacija buvo padidinta ir tapo privaloma išlaikyti lietuviškai mokantį kunigą bei mokytoją. Deja, per reformaciją bažnyčia atiteko protestantams ir jos žemės buvo prijungtos prie Radvilų dvaro.
Bažnyčios istoriją lydėjo daugybė gaisrų ir atstatymų. Pavyzdžiui, 1621 metais užfiksuotas pirmasis gaisras, po kurio bažnyčia buvo atstatyta kitoje vietoje. Tačiau 1655 metais ji vėl sudegė. Nepaisant visų nelaimių, parapijos metrikų knygos yra išlikusios nuo 1665 metų, kas rodo nuolatinį religinį gyvenimą Žiežmariuose.
1672 metais pastatyta nauja medinė bažnyčia, o XVIII amžiuje čia veikė net kelios religinės brolijos, įsteigtos vietinių mecenatų iniciatyva. Tarp jų paminėtina Mikalojaus ir Onos Ivaškevičių altarija (1531 m.) bei Kazimiero Pociejaus altarija (1719 m.). Po Švedijos kariuomenės antpuolio 1702 metais nukentėjusi bažnyčia buvo suremontuota 1707 metais.
XIX amžiaus pabaigoje mūsų krašto katalikų bendruomenė pasiekė svarbių pokyčių: klebonas Eustachijus Jeleniauskas, nors ignoravo lietuvių kalbą, rūpinosi bažnyčios perstatymu ir altorių įrengimu. 1909 metais buvo patvirtintas naujos mūrinės bažnyčios projektas, o 1914 metais pradėtos statybos, kurios dėl karo ir kitų sunkumų buvo sustabdytos. Tik 1922–1924 metais, klebono Juozo Balčiūno ir prelato Bernardo Sužiedėlio dėka, statybos darbai buvo atnaujinti ir tikintieji jau 1924 metais galėjo melstis naujoje bažnyčioje.
Įdomu tai, kad bažnyčia buvo projektuota kaip dvibokštė, tačiau lėšų pakako tik vienam bokštui, kuris buvo užbaigtas tik 1929 metais. Lietuvių kalbą į bažnyčios liturgiją grąžino XIX a. pabaigoje kunigas Stasys Šlamas, taip pat aktyviai platindamas lietuvišką spaudą.
Architekto Vaclovo Michnevičiaus suprojektuota neogotikinė bažnyčia turi kryžminį planą, yra puošni ir didinga. Jos šventoriaus tvora yra pastatyta iš akmenų mūro, kas dar labiau sustiprina architektūrinį ansamblį.
Žiežmarių Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia neabejotinai yra svarbus religinis ir kultūrinis paminklas, simbolizuojantis atkaklią vietos bendruomenės dvasią ir tikėjimą.
Pirmoji bažnyčia Žiežmariuose buvo pastatyta dar XV amžiaus pradžioje. 1502 metais jai buvo dovanotos trys šeimos miestelyje, žemės sklypai, smuklė, o taip pat leista kirsti mišką klebonijos statybai. Vėliau, 1511 ar 1512 metais, fundacija buvo padidinta ir tapo privaloma išlaikyti lietuviškai mokantį kunigą bei mokytoją. Deja, per reformaciją bažnyčia atiteko protestantams ir jos žemės buvo prijungtos prie Radvilų dvaro.
Bažnyčios istoriją lydėjo daugybė gaisrų ir atstatymų. Pavyzdžiui, 1621 metais užfiksuotas pirmasis gaisras, po kurio bažnyčia buvo atstatyta kitoje vietoje. Tačiau 1655 metais ji vėl sudegė. Nepaisant visų nelaimių, parapijos metrikų knygos yra išlikusios nuo 1665 metų, kas rodo nuolatinį religinį gyvenimą Žiežmariuose.
1672 metais pastatyta nauja medinė bažnyčia, o XVIII amžiuje čia veikė net kelios religinės brolijos, įsteigtos vietinių mecenatų iniciatyva. Tarp jų paminėtina Mikalojaus ir Onos Ivaškevičių altarija (1531 m.) bei Kazimiero Pociejaus altarija (1719 m.). Po Švedijos kariuomenės antpuolio 1702 metais nukentėjusi bažnyčia buvo suremontuota 1707 metais.
XIX amžiaus pabaigoje mūsų krašto katalikų bendruomenė pasiekė svarbių pokyčių: klebonas Eustachijus Jeleniauskas, nors ignoravo lietuvių kalbą, rūpinosi bažnyčios perstatymu ir altorių įrengimu. 1909 metais buvo patvirtintas naujos mūrinės bažnyčios projektas, o 1914 metais pradėtos statybos, kurios dėl karo ir kitų sunkumų buvo sustabdytos. Tik 1922–1924 metais, klebono Juozo Balčiūno ir prelato Bernardo Sužiedėlio dėka, statybos darbai buvo atnaujinti ir tikintieji jau 1924 metais galėjo melstis naujoje bažnyčioje.
Įdomu tai, kad bažnyčia buvo projektuota kaip dvibokštė, tačiau lėšų pakako tik vienam bokštui, kuris buvo užbaigtas tik 1929 metais. Lietuvių kalbą į bažnyčios liturgiją grąžino XIX a. pabaigoje kunigas Stasys Šlamas, taip pat aktyviai platindamas lietuvišką spaudą.
Architekto Vaclovo Michnevičiaus suprojektuota neogotikinė bažnyčia turi kryžminį planą, yra puošni ir didinga. Jos šventoriaus tvora yra pastatyta iš akmenų mūro, kas dar labiau sustiprina architektūrinį ansamblį.
Žiežmarių Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia neabejotinai yra svarbus religinis ir kultūrinis paminklas, simbolizuojantis atkaklią vietos bendruomenės dvasią ir tikėjimą.
Galerija ir ištekliai
Žiežmarių (dab. Kaišiadorių raj.) Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia (pastatyta XX a. 3 deš.) bei 1932 m. pastatytas Laisvės paminklas su angelo statula.