O kościele
Dotnuvoje, miestelyje šalia Dotnuvėlės upės, stovi viena iš įspūdingiausių Lietuvos sakralinių pastatų – Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia. Šis vėlyvojo baroko stiliaus statinys su klasicizmo bruožais yra ne tik architektūros šedevras, bet ir vieta, kupina istorijos bei paslapčių.
Pirmoji bažnyčia Dotnuvoje buvo pastatyta dar iki 1636 metų, tačiau dabartinė, mūrinė bažnyčia, kurios statybos prasidėjo 1773 metais ir baigėsi 1810 metais, yra trečioji šioje vietoje. Prie jos statybos prisidėjo vietiniai didikai, o ypač Jonas Vladislovas Bžostovskis ir jo žmona Konstancija Mlečkaitė, kurie 1701 metais įsteigė bernardinų vienuolyną.
Vienuoliai, atvykę į Dotnuvą, netrukus pastatė mūrinį vienuolyną bei perkelė penkis altorius iš senosios bažnyčios. Šalia sakralinių pastatų XVIII a. antrojoje pusėje veikė parapinė mokykla, kuri nuo 1796 metų tapo triklasė ir vėliau šešiaklasė. 1806 metais čia veikė teologijos studijos, ruošiant būsimiems kunigams.
Bažnyčios istorijoje netrūko dramatiškų akimirkų. Kunigas Antanas Daukša dalyvavo 1831 metų sukilime ir už tai buvo nubaustas ketverių metų rekolekcijomis Kolainių karmelitų vienuolyne. Po 1863 metų sukilimo caro valdžia nusprendė uždaryti vienuolyną, o vienuoliai buvo ištremti arba uždaryti į kalėjimus.
1911 metų rugpjūčio 14 dieną Dotnuvoje kilo gaisras, kuris stipriai apgadino bažnyčią – sudegė stogas, nukrito varpai. Tačiau bendruomenė nesudėjo rankų ir bažnyčia buvo suremontuota, atkuriant jos buvusią didybę.
Sovietmečiu taip pat nebuvo lengva. 1948 metais Dotnuvos vikaras Mykolas Buožius buvo suimtas ir nuteistas dešimčiai metų kalėti, grįžo į Lietuvą jis tik 1956 metais. Nepaisant visų sunkumų, 1990 metais Dotnuvoje vėl įsikūrė vienuoliai kapucinai.
Architektūriškai, bažnyčia yra halinė, trijų navų, dvibokštė ir spinduliuoja vėlyvojo baroko didybę su klasicizmo elementais. Jos fasadas, kuris puošia Dotnuvos peizažą, yra tikra meno ir istorijos sintezė.
Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia Dotnuvoje – tai ne tik religinis, bet ir kultūrinis paveldas, kuris jungia praeitį su dabartimi ir kviečia lankytojus pajusti istorijos alsavimą.
Pirmoji bažnyčia Dotnuvoje buvo pastatyta dar iki 1636 metų, tačiau dabartinė, mūrinė bažnyčia, kurios statybos prasidėjo 1773 metais ir baigėsi 1810 metais, yra trečioji šioje vietoje. Prie jos statybos prisidėjo vietiniai didikai, o ypač Jonas Vladislovas Bžostovskis ir jo žmona Konstancija Mlečkaitė, kurie 1701 metais įsteigė bernardinų vienuolyną.
Vienuoliai, atvykę į Dotnuvą, netrukus pastatė mūrinį vienuolyną bei perkelė penkis altorius iš senosios bažnyčios. Šalia sakralinių pastatų XVIII a. antrojoje pusėje veikė parapinė mokykla, kuri nuo 1796 metų tapo triklasė ir vėliau šešiaklasė. 1806 metais čia veikė teologijos studijos, ruošiant būsimiems kunigams.
Bažnyčios istorijoje netrūko dramatiškų akimirkų. Kunigas Antanas Daukša dalyvavo 1831 metų sukilime ir už tai buvo nubaustas ketverių metų rekolekcijomis Kolainių karmelitų vienuolyne. Po 1863 metų sukilimo caro valdžia nusprendė uždaryti vienuolyną, o vienuoliai buvo ištremti arba uždaryti į kalėjimus.
1911 metų rugpjūčio 14 dieną Dotnuvoje kilo gaisras, kuris stipriai apgadino bažnyčią – sudegė stogas, nukrito varpai. Tačiau bendruomenė nesudėjo rankų ir bažnyčia buvo suremontuota, atkuriant jos buvusią didybę.
Sovietmečiu taip pat nebuvo lengva. 1948 metais Dotnuvos vikaras Mykolas Buožius buvo suimtas ir nuteistas dešimčiai metų kalėti, grįžo į Lietuvą jis tik 1956 metais. Nepaisant visų sunkumų, 1990 metais Dotnuvoje vėl įsikūrė vienuoliai kapucinai.
Architektūriškai, bažnyčia yra halinė, trijų navų, dvibokštė ir spinduliuoja vėlyvojo baroko didybę su klasicizmo elementais. Jos fasadas, kuris puošia Dotnuvos peizažą, yra tikra meno ir istorijos sintezė.
Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia Dotnuvoje – tai ne tik religinis, bet ir kultūrinis paveldas, kuris jungia praeitį su dabartimi ir kviečia lankytojus pajusti istorijos alsavimą.
Galeria i zasoby
