Apie bažnyčią
Kauno Šv. Kryžiaus bažnyčia, dar žinoma kaip Kauno karmelitų bažnyčia, yra įspūdinga ir įvairialypė šventovė pačiame Kauno mieste. Įsikūrusi Nemuno dešiniajame krante, ši bažnyčia stebina savo vėlyvojo baroko ir renesanso bruožais.
Šios bažnyčios istorija prasidėjo dar 1510 metais, kai žemės savininkė Darata Navobė skyrė lėšų medinei koplyčiai statyti ir dovanojo žemės sklypą bei keletą trobesių su mūriniu namu Kaune. XVII amžiuje buvo įsteigta parapija, o 1685 metais, kunigo Kazimiero Jodkevičiaus rūpesčiu, pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Šią bažnyčią 1700 metais konsekravo Vilniaus vyskupas Konstantinas Kazimieras Bžostauskas. Manoma, kad jos projektą galėjo parengti garsus Pažaislio vienuolyno architektas P. Putinis.
Per savo ilgą istoriją bažnyčia ne kartą nukentėjo nuo karų ir niokojimų. 1710-1711 metais Švedijos ir Rusijos kariuomenės nuniokojo bažnyčią, sunaikindamos didelę dalį jos turto. Basieji karmelitai, atsikėlę į Kauną 1706 metais, čia įkūrė savo vienuolyną ir administravo dvi bažnyčias – dabartinę Šv. Kryžiaus ir Šv. Elijo bažnyčias. Deja, Šv. Elijo bažnyčia 1794 metais buvo paversta kariuomenės cerkve ir vėliau sugriuvo.
Napoleono karų metu, 1812 metais, Šv. Kryžiaus bažnyčia vėl buvo apiplėšta. Vienuolynas 1826 metais tapo karo ligonine, o 1837 metais Rusijos valdžia iškeldino vienuolius, ir bažnyčia perėjo kariuomenės žinion. Per metus bažnyčia buvo naudojama įvairiems tikslams: čia įrengtas pėstininkų pulko sandėlis, o vėliau ji buvo perstatyta į ligoninės cerkvę. Tik 1881 metais, vyskupo Aleksandro Beresnevičiaus dėka, bažnyčia buvo grąžinta katalikams ir rekonstruota bei atkurta.
Bažnyčia pasižymi kryžminio plano struktūra su dviejų bokštų fasadu ir žemu kupolu navos ir transepto sankirtoje. Viduje galima rasti freskas, vaizduojančias Kristaus kančią, kurios tikriausiai nutapytos prieš karmelitų laikotarpį ir siekia XVII a. pabaigą. Taip pat verta paminėti, kad bažnyčioje įrengti nauji altoriai, aukšti bokštai bei apmūrytas šventorius.
Kauno Šv. Kryžiaus bažnyčia ir karmelitų vienuolyno ansamblis yra įtrauktas į Kultūros paveldo objektų registrą. Tai vieta, kurioje galima pajusti senovės dvasią ir pasigrožėti Lietuvos sakralinio meno grožiu bei istorija.
Šios bažnyčios istorija prasidėjo dar 1510 metais, kai žemės savininkė Darata Navobė skyrė lėšų medinei koplyčiai statyti ir dovanojo žemės sklypą bei keletą trobesių su mūriniu namu Kaune. XVII amžiuje buvo įsteigta parapija, o 1685 metais, kunigo Kazimiero Jodkevičiaus rūpesčiu, pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Šią bažnyčią 1700 metais konsekravo Vilniaus vyskupas Konstantinas Kazimieras Bžostauskas. Manoma, kad jos projektą galėjo parengti garsus Pažaislio vienuolyno architektas P. Putinis.
Per savo ilgą istoriją bažnyčia ne kartą nukentėjo nuo karų ir niokojimų. 1710-1711 metais Švedijos ir Rusijos kariuomenės nuniokojo bažnyčią, sunaikindamos didelę dalį jos turto. Basieji karmelitai, atsikėlę į Kauną 1706 metais, čia įkūrė savo vienuolyną ir administravo dvi bažnyčias – dabartinę Šv. Kryžiaus ir Šv. Elijo bažnyčias. Deja, Šv. Elijo bažnyčia 1794 metais buvo paversta kariuomenės cerkve ir vėliau sugriuvo.
Napoleono karų metu, 1812 metais, Šv. Kryžiaus bažnyčia vėl buvo apiplėšta. Vienuolynas 1826 metais tapo karo ligonine, o 1837 metais Rusijos valdžia iškeldino vienuolius, ir bažnyčia perėjo kariuomenės žinion. Per metus bažnyčia buvo naudojama įvairiems tikslams: čia įrengtas pėstininkų pulko sandėlis, o vėliau ji buvo perstatyta į ligoninės cerkvę. Tik 1881 metais, vyskupo Aleksandro Beresnevičiaus dėka, bažnyčia buvo grąžinta katalikams ir rekonstruota bei atkurta.
Bažnyčia pasižymi kryžminio plano struktūra su dviejų bokštų fasadu ir žemu kupolu navos ir transepto sankirtoje. Viduje galima rasti freskas, vaizduojančias Kristaus kančią, kurios tikriausiai nutapytos prieš karmelitų laikotarpį ir siekia XVII a. pabaigą. Taip pat verta paminėti, kad bažnyčioje įrengti nauji altoriai, aukšti bokštai bei apmūrytas šventorius.
Kauno Šv. Kryžiaus bažnyčia ir karmelitų vienuolyno ansamblis yra įtrauktas į Kultūros paveldo objektų registrą. Tai vieta, kurioje galima pajusti senovės dvasią ir pasigrožėti Lietuvos sakralinio meno grožiu bei istorija.
Galerija ir ištekliai
Prie dešiniojo kranto, tarp Kanto ir Birštono gatvių susigrūdę lyčių nuolaužos. Ant krantinės stovi moteris su naščiais ir dviem kibirais, o ant ledo išdykauja du berniukai. Tolumoje matosi Šv. Kryžiaus (Karmelitų) bažnyčia. Pusiau blizgi, priklijuota albumo keturioliktame puslapyje.
Horizontalaus formato fotografija. Vaizdinėje pusėje – pontoninis tiltas per Nemuną. Tolumoje, kairėje pusėje matoma Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčia, dešiniau – Kauno Šv. Kryžiaus (karmelitų) bažnyčia.