Apie bažnyčią
Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia, dar vadinama Kauno soboru, yra vienas iš įspūdingiausių Lietuvos architektūros paminklų. Ji iškilmingai stovi Kauno naujamiestyje, specialiai suformuotos aikštės centre, rytinėje Laisvės alėjos dalyje. Tai ne tik religinis pastatas, bet ir svarbus miesto istorijos simbolis.
XIX amžiaus pabaigoje dabartinės bažnyčios vietoje dar buvo pelkė, kurioje vietiniai gyventojai medžiodavo antis. Tačiau kartu su Kauno tvirtovės gynybinių fortų įrengimu 1888–1891 m., šioje vietoje pradėjo kilti administracinių pastatų kompleksas.
Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios statybos projektą parengė karo inžinierius Konstantinas Limarenka, o galutinį variantą patvirtino Rusijos caras Aleksandras III. Ši bažnyčia buvo projektuota kaip reprezentacinis tvirtovės statinys, turintis išreikšti prabangą ir oficialumą. Jos bazilikinė forma turėjo sušvelninti konfesinį priešiškumą ir priminti bendras krikščionybės ištakas.
Bažnyčios statyba prasidėjo 1891 m. birželio 29 d., kai buvo pašventintas kertinis akmuo. Statybinės medžiagos buvo atgabentos iš įvairių vietų: plytos – iš vietinių plytinių, granitas – iš Suomijos, metalo dalys – iš Lenkijos. Bažnyčioje pirmą kartą Lietuvoje buvo sumontuotas didelis gelžbetoninis kupolas, kurio skersmuo siekė beveik 16,3 metrų.
Vidinė bažnyčios apdaila taip pat buvo itin prabangi. Puošni tapyba buvo atliekama Peterburgo rusų dailininkų, o interjerą dekoravo Vilniaus menininkas A. Trejus. Bažnyčioje buvo gausu graikų kryžiaus motyvų, o ikonostase buvo net 122 paveikslai. Varpai, kurių vienas nulietas dar 1618 m. Karaliaučiuje, buvo pakabinti mažuosiuose kupoluose.
Pirmojo pasaulinio karo metu, kai Kauną užėmė Vokietijos kariuomenė, soboras buvo naudojamas evangelikų liuteronų pamaldoms. Po karo, 1919 m., soboras tapo valstybės nuosavybe ir buvo perduotas Kauno karinei įgulai, tada jis buvo pervadintas Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia.
Sovietmečiu bažnyčia patyrė sunkius laikus – ji buvo uždaryta, o jos patalpos paverstos Dailės muziejaus filialu. Tik po nepriklausomybės atkūrimo, 1991 m., pastatas buvo grąžintas Kauno arkivyskupijai. Nuo tada bažnyčia vėl tapo religinio gyvenimo centru ir Lietuvos kariuomenės sielovados simboliu.
Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia šiandien yra ne tik reikšmingas Kauno miesto architektūros paminklas, bet ir gyva istorija, atspindinti miesto ir šalies likimus per šimtmečius. Joje įsikūręs muziejus neregiams „XXI amžiaus katakombos“ ir restauruoti vargonai, kurių garsai sugrąžina praeities didybę.
XIX amžiaus pabaigoje dabartinės bažnyčios vietoje dar buvo pelkė, kurioje vietiniai gyventojai medžiodavo antis. Tačiau kartu su Kauno tvirtovės gynybinių fortų įrengimu 1888–1891 m., šioje vietoje pradėjo kilti administracinių pastatų kompleksas.
Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios statybos projektą parengė karo inžinierius Konstantinas Limarenka, o galutinį variantą patvirtino Rusijos caras Aleksandras III. Ši bažnyčia buvo projektuota kaip reprezentacinis tvirtovės statinys, turintis išreikšti prabangą ir oficialumą. Jos bazilikinė forma turėjo sušvelninti konfesinį priešiškumą ir priminti bendras krikščionybės ištakas.
Bažnyčios statyba prasidėjo 1891 m. birželio 29 d., kai buvo pašventintas kertinis akmuo. Statybinės medžiagos buvo atgabentos iš įvairių vietų: plytos – iš vietinių plytinių, granitas – iš Suomijos, metalo dalys – iš Lenkijos. Bažnyčioje pirmą kartą Lietuvoje buvo sumontuotas didelis gelžbetoninis kupolas, kurio skersmuo siekė beveik 16,3 metrų.
Vidinė bažnyčios apdaila taip pat buvo itin prabangi. Puošni tapyba buvo atliekama Peterburgo rusų dailininkų, o interjerą dekoravo Vilniaus menininkas A. Trejus. Bažnyčioje buvo gausu graikų kryžiaus motyvų, o ikonostase buvo net 122 paveikslai. Varpai, kurių vienas nulietas dar 1618 m. Karaliaučiuje, buvo pakabinti mažuosiuose kupoluose.
Pirmojo pasaulinio karo metu, kai Kauną užėmė Vokietijos kariuomenė, soboras buvo naudojamas evangelikų liuteronų pamaldoms. Po karo, 1919 m., soboras tapo valstybės nuosavybe ir buvo perduotas Kauno karinei įgulai, tada jis buvo pervadintas Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia.
Sovietmečiu bažnyčia patyrė sunkius laikus – ji buvo uždaryta, o jos patalpos paverstos Dailės muziejaus filialu. Tik po nepriklausomybės atkūrimo, 1991 m., pastatas buvo grąžintas Kauno arkivyskupijai. Nuo tada bažnyčia vėl tapo religinio gyvenimo centru ir Lietuvos kariuomenės sielovados simboliu.
Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia šiandien yra ne tik reikšmingas Kauno miesto architektūros paminklas, bet ir gyva istorija, atspindinti miesto ir šalies likimus per šimtmečius. Joje įsikūręs muziejus neregiams „XXI amžiaus katakombos“ ir restauruoti vargonai, kurių garsai sugrąžina praeities didybę.
Galerija ir ištekliai
Perspektyvinėje fotografijoje matosi Kauno Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia, Nepriklausomybės aikštė, Raudonojo kryžiaus ligoninė ir komendantūra. Aikštėje matosi nedidelė karių rikiuotė. Pusiau blizgi, priklijuota albumo antrame puslapyje.
Nuotrauka. Kaunas ir šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia. Joje Ričardas Mikutavičius klebonavo 1993–1997 m. Tai bazilikinės šventyklos formos statinys. Pagrindinis pastato tūris vientisas (artimas kubui). Jį vainikuoja 5 kupolai – didelis pagrindinis ir 4 mažieji. Nuotraukoje bažnyčia iš kairiosios pusės – matosi du portikai. Fotografuota Zenono Baltrušio. 2005 m. Kaunas.