О церкви
Labūnavos Dievo Apvaizdos bažnyčia yra išskirtinis architektūros ir istorijos paminklas, įsikūręs Kėdainių rajone, Labūnavoje, šalia Nevėžio upės. Ją supa senosios kapinės, o šis pastatas turi įdomią ir turtingą istoriją.
Pirmoji bažnyčia šioje vietoje buvo pastatyta 1799 metais dvarininko Ignotas Zabielos iniciatyva. Deja, ši medinė bažnytėlė sudegė 1812 metais, tačiau netrukus buvo atstatyta Anupro Zabielos. Dabartinė mūrinė bažnyčia iškilo 1859 metų kapinėse, suprojektuota klasicistinio stiliaus ir skirta Zabielų šeimai kaip memorialinė koplyčia.
Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, 1944 metais, pirminė bažnyčia vėl sudegė, tačiau kapinių koplyčia išliko nepažeista. Ji buvo pertvarkyta į dabartinę bažnyčią 1945 metais ir nuo tada tarnauja tikintiesiems. Greta buvusi medinė varpinė buvo perkelta į kapinių kampą, kur ji stovi iki šiol.
Architektūriškai, bažnyčia išsiskiria savo vėlyvojo klasicizmo bruožais. Jos apskritas planas, stačiakampė apsida ir prienavis suteikia elegancijos ir didingumo. Kupolas, dengiantis navą, yra apie 10 metrų skersmens ir vainikuotas metaliniu kryžiumi. Pastato tūris susideda iš centrinės rotondinės dalies bei simetriškų prieangio ir presbiterijos priestatų. Pokaryje, prie presbiterijos pristatyta zakristija papildė jau esamą struktūrą.
Bažnyčios interjeras taip pat yra unikalus. Joje yra trys altoriai – didysis ir du šoniniai, vitražai, kurie buvo įrengti 1984 metais, bei vargonų choras. Laidojimo rūsyje saugomos šešios kriptos su Zabielų giminės palaikais. Prie pagrindinio įėjimo stovi dvi skulptūros: Jėzaus Kristaus ir Mergelės Marijos – jos buvo perkeltos iš sunaikintos bažnyčios.
Šalia bažnyčios, klebono Stepono Pilkos iniciatyva, buvo pastatytos dvi iškilios skulptūros: Vytauto Didžiojo (1987) ir šv. Kazimiero (1988). Šios skulptūros dar labiau pabrėžia vietos istorinę svarbą ir kultūrinį paveldą.
Labūnavos Dievo Apvaizdos bažnyčia yra ne tik religinis, bet ir architektūrinis bei istorinis simbolis, kuris mena daugybę epochų ir liudija vietos bendruomenės tikėjimą bei ištvermę per amžius.
Pirmoji bažnyčia šioje vietoje buvo pastatyta 1799 metais dvarininko Ignotas Zabielos iniciatyva. Deja, ši medinė bažnytėlė sudegė 1812 metais, tačiau netrukus buvo atstatyta Anupro Zabielos. Dabartinė mūrinė bažnyčia iškilo 1859 metų kapinėse, suprojektuota klasicistinio stiliaus ir skirta Zabielų šeimai kaip memorialinė koplyčia.
Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, 1944 metais, pirminė bažnyčia vėl sudegė, tačiau kapinių koplyčia išliko nepažeista. Ji buvo pertvarkyta į dabartinę bažnyčią 1945 metais ir nuo tada tarnauja tikintiesiems. Greta buvusi medinė varpinė buvo perkelta į kapinių kampą, kur ji stovi iki šiol.
Architektūriškai, bažnyčia išsiskiria savo vėlyvojo klasicizmo bruožais. Jos apskritas planas, stačiakampė apsida ir prienavis suteikia elegancijos ir didingumo. Kupolas, dengiantis navą, yra apie 10 metrų skersmens ir vainikuotas metaliniu kryžiumi. Pastato tūris susideda iš centrinės rotondinės dalies bei simetriškų prieangio ir presbiterijos priestatų. Pokaryje, prie presbiterijos pristatyta zakristija papildė jau esamą struktūrą.
Bažnyčios interjeras taip pat yra unikalus. Joje yra trys altoriai – didysis ir du šoniniai, vitražai, kurie buvo įrengti 1984 metais, bei vargonų choras. Laidojimo rūsyje saugomos šešios kriptos su Zabielų giminės palaikais. Prie pagrindinio įėjimo stovi dvi skulptūros: Jėzaus Kristaus ir Mergelės Marijos – jos buvo perkeltos iš sunaikintos bažnyčios.
Šalia bažnyčios, klebono Stepono Pilkos iniciatyva, buvo pastatytos dvi iškilios skulptūros: Vytauto Didžiojo (1987) ir šv. Kazimiero (1988). Šios skulptūros dar labiau pabrėžia vietos istorinę svarbą ir kultūrinį paveldą.
Labūnavos Dievo Apvaizdos bažnyčia yra ne tik religinis, bet ir architektūrinis bei istorinis simbolis, kuris mena daugybę epochų ir liudija vietos bendruomenės tikėjimą bei ištvermę per amžius.
Галерея и ресурсы
Bažnyčios, statytos 1959 m., bendras vaizdas iš toliau.
Medinė bažnyčia, dengta dvišlaitės formos stogu su daugiakampiu bokštu, nufotografuota iš galinio fasado pusės. Sakralinio pastato sienos apkaltos horizontaliomis lentomis. Dvivėrės įėjimo durys puoštos rombo motyvo lentelių apkalu, virš jų – smailiosios arkos formos langas. Skydo kraštas pjaustytas drožiniu, centre – tapyta Dievo apvaizdos akis.