Apie bažnyčią
Lapių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia - tai ypatingas architektūros ir istorijos paminklas, stūksantis Lapių gyvenvietėje, Neries dešiniajame krante. Ši bažnyčia yra vienas seniausių sakralinių pastatų Kauno rajone, turtinga savo istorija ir kultūriniu paveldu.
Bažnyčios statybos pradžia siekia 1639 metus, kai ją pastatė Žemaičių kaštelionas Jonas Alfonsas Liackis ir jo žmona Joana. Šis mūrinis pastatas buvo ne tik maldos namai, bet ir svarbus kultūrinis bei socialinis centras vietos bendruomenei. Jie taip pat paskyrė kunigui pyliavą iš Lapių dvaro ir dovanojo Masteikių kaimą, įkurta parapija.
Ilgą laiką bažnyčia susidūrė su sunkumais, nes vėlesni Lapių savininkai jos nerėmė. Nepaisant to, šventovė išliko aktyvi bendruomenės dalimi, nors ir tapo Karmėlavos filija 1732 metais. Vėliau, 1755 metais, net buvo atimtas Masteikių kaimas, tačiau parapijiečiai neprarado vilties ir uolumo.
XIX amžiaus pabaigoje bažnyčia buvo ženkliai atnaujinta ir padidinta. Kunigas Andrius Rakauskas su parapijiečiais 1899 metais atliko svarbius darbus, o iki 1908 metų bažnyčioje buvo įrengti gražūs vitražai, kuriuos sukūrė Vladislovas Pšibitnevskis Kauno dirbtuvėse.
1926-1928 metais bažnyčioje pamaldos pradėtos laikyti lietuviškai, kas sustiprino vietos gyventojų tautinį identitetą. Apie 1935 metus klebonas Jonas Juodeika prie bažnyčios įsteigė biblioteką-skaityklą, kas rodo, kad šventovė buvo ne tik religinis, bet ir kultūrinis centras.
Lapių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios architektūra yra unikali. Pastatas turi renesanso bruožų, tačiau presbiterijos arka primena gotiką. Bažnyčia beveik kvadratinio plano, trinavė, halinė su simetrišku pagrindiniu fasadu ir išsikišančiu bokštu. Bokšto apatinis tarpsnis dengiamas kryžminiais skliautukais, o altoriai pasižymi XIX a. neobarokinėmis formomis.
Nepaisant kultūrinės ir istorinės reikšmės, bažnyčia susiduria su gamtinėmis grėsmėmis. 2015 metais vasario mėnesį nuslinko dalis bažnyčią juosiančios tvoros dėl nestabilaus šlaito. Nors buvo imtasi priemonių šlaitui sutvirtinti, problemos visiškai išspręsti nepavyko.
Visgi, bendruomenė visada randa būdų išsaugoti ir puoselėti savo paveldą. 2018 metais, po kelerių metų pertraukos, Lapių parapija šventė titulinius atlaidus su procesija sutvarkytame šventoriuje aplink bažnyčią, rodydama, kad ši vieta ir toliau išlieka gyvybinga bendruomenės dalimi.
Lapių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia yra ne tik religinės praktikos vieta, bet ir istorinis simbolis, liudijantis apie praeities kartų tikėjimą, kultūrą ir bendruomeniškumą.
Bažnyčios statybos pradžia siekia 1639 metus, kai ją pastatė Žemaičių kaštelionas Jonas Alfonsas Liackis ir jo žmona Joana. Šis mūrinis pastatas buvo ne tik maldos namai, bet ir svarbus kultūrinis bei socialinis centras vietos bendruomenei. Jie taip pat paskyrė kunigui pyliavą iš Lapių dvaro ir dovanojo Masteikių kaimą, įkurta parapija.
Ilgą laiką bažnyčia susidūrė su sunkumais, nes vėlesni Lapių savininkai jos nerėmė. Nepaisant to, šventovė išliko aktyvi bendruomenės dalimi, nors ir tapo Karmėlavos filija 1732 metais. Vėliau, 1755 metais, net buvo atimtas Masteikių kaimas, tačiau parapijiečiai neprarado vilties ir uolumo.
XIX amžiaus pabaigoje bažnyčia buvo ženkliai atnaujinta ir padidinta. Kunigas Andrius Rakauskas su parapijiečiais 1899 metais atliko svarbius darbus, o iki 1908 metų bažnyčioje buvo įrengti gražūs vitražai, kuriuos sukūrė Vladislovas Pšibitnevskis Kauno dirbtuvėse.
1926-1928 metais bažnyčioje pamaldos pradėtos laikyti lietuviškai, kas sustiprino vietos gyventojų tautinį identitetą. Apie 1935 metus klebonas Jonas Juodeika prie bažnyčios įsteigė biblioteką-skaityklą, kas rodo, kad šventovė buvo ne tik religinis, bet ir kultūrinis centras.
Lapių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios architektūra yra unikali. Pastatas turi renesanso bruožų, tačiau presbiterijos arka primena gotiką. Bažnyčia beveik kvadratinio plano, trinavė, halinė su simetrišku pagrindiniu fasadu ir išsikišančiu bokštu. Bokšto apatinis tarpsnis dengiamas kryžminiais skliautukais, o altoriai pasižymi XIX a. neobarokinėmis formomis.
Nepaisant kultūrinės ir istorinės reikšmės, bažnyčia susiduria su gamtinėmis grėsmėmis. 2015 metais vasario mėnesį nuslinko dalis bažnyčią juosiančios tvoros dėl nestabilaus šlaito. Nors buvo imtasi priemonių šlaitui sutvirtinti, problemos visiškai išspręsti nepavyko.
Visgi, bendruomenė visada randa būdų išsaugoti ir puoselėti savo paveldą. 2018 metais, po kelerių metų pertraukos, Lapių parapija šventė titulinius atlaidus su procesija sutvarkytame šventoriuje aplink bažnyčią, rodydama, kad ši vieta ir toliau išlieka gyvybinga bendruomenės dalimi.
Lapių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia yra ne tik religinės praktikos vieta, bet ir istorinis simbolis, liudijantis apie praeities kartų tikėjimą, kultūrą ir bendruomeniškumą.
Galerija ir ištekliai
Fotografijos centre – simetriškas Lapių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios pagrindinis fasadas.
