O kościele
Stakių Šv. Antano Paduviečio bažnyčia yra tikras kultūrinis ir istorinis lobynas mažame Stakių kaime, stovinti jau daugiau nei du šimtmečius. Bažnyčia, pasižyminti klasicizmo architektūros bruožais, buvo pastatyta 1821 metais ir tapo svarbiu religiniu bei bendruomenės centru.
Stakiai, anksčiau žinomi kaip Pamituvys, pirmąją koplyčią pasistatė dar apie 1750 metus. Iki XX a. pradžios tai buvo nedidelė vieša koplyčia su dviem altoriais. Veliuonos klebonas 1815 metais kreipėsi į vyskupą prašydamas leidimo pastatyti didesnę bažnyčią ir paskirti kunigą. Šis prašymas buvo išpildytas, todėl 1817 metais buvo pastatyta klebonija, o 1821 metais perstatyta koplyčia tapo Šv. Antano Paduviečio bažnyčia.
Bažnyčios istorija daugybę kartų susijusi su vietos bendruomenės gyvenimu. Pavyzdžiui, XIX amžiuje čia veikė parapinė mokykla, kurioje buvo mokoma ne tik tikybos, bet ir rašto bei kitų dalykų. Kunigas Motiejus Čiuzevičius, dalyvavęs 1863 metų sukilime, buvo ištremtas į Sibirą už savo drąsą ir pasiaukojimą. Grįžęs 1872 metais, jis tęsė kunigystę Kurše.
Feliksas Sereika, kita įsimintina figūra, pirkdavo draudžiamą lietuvišką spaudą ir ją platindavo parapijiečiams, taip skatindamas nacionalinį sąmoningumą. Jo dėka buvo pastatyta nauja klebonija, o jo įpėdiniai vis toliau puoselėjo bažnyčios vidų ir išorę.
1906–1907 metais bažnyčios kuratu buvo garsus lietuvių rašytojas ir visuomenės veikėjas Vaižgantas. Jo iniciatyva buvo gautas Žemaičių vyskupo leidimas sutuokti jaunavedžius Stakių bažnyčioje, o ne keliauti į kitą parapiją. Taip pat jis pradėjo rengti lietuviškas tikybos pamokas vietos vaikams ir ragino bendruomenę atsisakyti alkoholio, siekdamas blaivinti jaunimą ir nutraukti girtų muštynių tradicijas.
Per visą šį laikotarpį bažnyčia ne kartą buvo atnaujinama ir pritaikoma prie modernių poreikių. Klebono Romualdo Macevičiaus vadovavimo laikotarpiu, nuo 1956 iki 1988 metų, bažnyčioje buvo įdiegtas centrinis šildymas, atlikti dideli remonto darbai, pastatyta nauja klebonija. Parapija garsėja kasmetiniais Šv. Antano Paduviečio atlaidais, kurie sutraukia tiek vietinius, tiek aplinkinių miestelių gyventojus.
Architektūros požiūriu, bažnyčia yra stačiakampio plano su portiku, apside ir bokšteliu – tipiški klasicizmo stiliaus elementai. Šalia bažnyčios stovi aukšta, masyvi medinė varpinė, o šventoriaus kampe puošiasi akmeninis lurdas su niša ir skulptūra. Viduje galima rasti meistro A. Montvilo pagamintus vargonus, kurie suteikia ypatingą garsą bažnytinėms ceremonijoms.
Visi šie istoriniai ir architektūriniai elementai sudaro unikalų Stakių Šv. Antano Paduviečio bažnyčios veidą, kuris neabejotinai yra vertas aplankymo kiekvienam besidominčiam Lietuvos kultūra ir istorija.
Stakiai, anksčiau žinomi kaip Pamituvys, pirmąją koplyčią pasistatė dar apie 1750 metus. Iki XX a. pradžios tai buvo nedidelė vieša koplyčia su dviem altoriais. Veliuonos klebonas 1815 metais kreipėsi į vyskupą prašydamas leidimo pastatyti didesnę bažnyčią ir paskirti kunigą. Šis prašymas buvo išpildytas, todėl 1817 metais buvo pastatyta klebonija, o 1821 metais perstatyta koplyčia tapo Šv. Antano Paduviečio bažnyčia.
Bažnyčios istorija daugybę kartų susijusi su vietos bendruomenės gyvenimu. Pavyzdžiui, XIX amžiuje čia veikė parapinė mokykla, kurioje buvo mokoma ne tik tikybos, bet ir rašto bei kitų dalykų. Kunigas Motiejus Čiuzevičius, dalyvavęs 1863 metų sukilime, buvo ištremtas į Sibirą už savo drąsą ir pasiaukojimą. Grįžęs 1872 metais, jis tęsė kunigystę Kurše.
Feliksas Sereika, kita įsimintina figūra, pirkdavo draudžiamą lietuvišką spaudą ir ją platindavo parapijiečiams, taip skatindamas nacionalinį sąmoningumą. Jo dėka buvo pastatyta nauja klebonija, o jo įpėdiniai vis toliau puoselėjo bažnyčios vidų ir išorę.
1906–1907 metais bažnyčios kuratu buvo garsus lietuvių rašytojas ir visuomenės veikėjas Vaižgantas. Jo iniciatyva buvo gautas Žemaičių vyskupo leidimas sutuokti jaunavedžius Stakių bažnyčioje, o ne keliauti į kitą parapiją. Taip pat jis pradėjo rengti lietuviškas tikybos pamokas vietos vaikams ir ragino bendruomenę atsisakyti alkoholio, siekdamas blaivinti jaunimą ir nutraukti girtų muštynių tradicijas.
Per visą šį laikotarpį bažnyčia ne kartą buvo atnaujinama ir pritaikoma prie modernių poreikių. Klebono Romualdo Macevičiaus vadovavimo laikotarpiu, nuo 1956 iki 1988 metų, bažnyčioje buvo įdiegtas centrinis šildymas, atlikti dideli remonto darbai, pastatyta nauja klebonija. Parapija garsėja kasmetiniais Šv. Antano Paduviečio atlaidais, kurie sutraukia tiek vietinius, tiek aplinkinių miestelių gyventojus.
Architektūros požiūriu, bažnyčia yra stačiakampio plano su portiku, apside ir bokšteliu – tipiški klasicizmo stiliaus elementai. Šalia bažnyčios stovi aukšta, masyvi medinė varpinė, o šventoriaus kampe puošiasi akmeninis lurdas su niša ir skulptūra. Viduje galima rasti meistro A. Montvilo pagamintus vargonus, kurie suteikia ypatingą garsą bažnytinėms ceremonijoms.
Visi šie istoriniai ir architektūriniai elementai sudaro unikalų Stakių Šv. Antano Paduviečio bažnyčios veidą, kuris neabejotinai yra vertas aplankymo kiekvienam besidominčiam Lietuvos kultūra ir istorija.
Galeria i zasoby
Kompozicijoje – Stakių Šv. Antano Paduviečio bažnyčia.
Signuotas averso apatinėje dalyje kairėje.
Nuotraukoje Stakių šv. Antano Paduvičio bažnytėlė, kurioje 1906.03-1906.12 kunigavo Vaižgantas.
Juozas Tumas-Vaižgantas (1869 m. rugsėjo 20 d. Maleišiuose, Svėdasų valsčius – 1933 m. balandžio 29 d. Kaune) – Lietuvos rašytojas, spaudos darbuotojas, literatūros istorikas, kritikas, visuomenės veikėjas, pedagogas, kunigas.